AKM išplitusi jau 10 Europos valstybių, Slovakijoje ir Lietuvoje patvirtinti nauji židiniai

Parašyta liepos 27, 2019 at 10:39 am

 Šiandien apie pirmąjį ligos atvejį šalyje informavo Slovakija. AKM nustatytas nedideliame ūkyje, kuriame buvo laikomos 4 kiaulės. Ligos protrūkių statistika auga ir Lietuvoje. Šią savaitę AKM židinys nustatytas Alytaus rajono Simno seniūnijos teritorijoje esančiame ūkyje, kur buvo auginamos 3 kiaulės. Lietuvoje tai jau 12 AKM židinys. Šiais metais dėl ligos mūsų šalyje jau sunaikintos 145 kiaulės.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, dėl AKM protrūkių kiaulių ūkiuose labai sudėtinga situacija susiklosčiusi Rumunijoje. Šioje šalyje užfiksuota daugiau kaip 440 AKM židinių ir sunaikinta per 4 tūkstančius kiaulių. Panaši situacija taip pat stebima Lenkijoje (pranešta apie 26 AKM protrūkius ir sunaikinta 17 090 kiaulių) ir Bulgarijoje (pranešta apie 16 protrūkių, sunaikinta 17 680 kiaulių). Be minėtų valstybių, po 1 protrūkį taip pat užregistruota Italijoje ir Latvijoje, kur ūkiuose komerciniais tikslais buvo augintos 68 ir 52 kiaulės.

Europoje AKM į kiaules auginančius ūkius patenka dažniausiai dėl itin plačiai paplitusio užkrato laukinėje faunoje. Naujausiais duomenimis, Rumunijoje aptikta per 1,4 tūkst. AKM užsikrėtusių šernų, Lenkijoje – apie 2,3 tūkst., Vengrijoje – per 1 tūkst. Apie 519 AKM virusu užsikrėtusių šernų šiemet pranešė Belgija. Lietuvoje nustatyti 504, Latvijoje – 216, Italijoje – 61, Estijoje – 57, Bulgarijoje – 23 užsikrėtę šernai.

„Nereikia apsigauti ir manyti, jog maras atsitraukia, nes mažėja šernų populiacija. Virusas yra gyvybingas ir cirkuliuoja gamtoje, jį patys to nepastebėdami, galime pernešti iš miškų, laukų ar pievų. Taip jis patenka ir į kiaulių laikymo vietas. Tai patvirtina ir AKM protrūkių ūkiuose tyrimų išvados. Specialistų ir mokslininkų nuomone, visų jų pagrindinė priežastis – biologinio saugumo reikalavimų nepaisymas ūkiuose. O juk visus be išimties kiaulių laikytojus dar pavasarį aplankė VMVT inspektoriai, kurie ne tik patikrino biologinio saugumo lygį, bet ir aiškino, mokė kaip ir ką reikia daryti saugant savo gyvūnus, ūkius nuo šios ligos. Dabar belieka tik kruopščiai šių rekomendacijų laikytis“, – komentuoja VMVT direktorius Darius Remeika.

Kategorijos: Uncategorized

Gauti įrašo atnaujinimus: Entries (RSS)
Gauti naujus komentarus: RSS 2.0

Parašė