Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ ir Sūduvos medžiotojų sąjungos paroda Raudondvaryje

Parašyta birželio 19, 2018 at 1:20 pm

Kviečiame aplankyti medžioklės trofėjų ir gamtos bei medžioklės istorijos pažinimo parodą ir renginius, kurie vyks 2018 m. birželio 23 d. – rugpjūčio 4 d. Raudondvario dvare. Renginių programą galima rasti čia http://www.suduvos-medziotojai.lt/medziokles-trofeju-parodos-programa/#more-1617

ANTROJI TAUTINĖ „GAMTOS“ IR SŪDUVOS MEDŽIOTOJŲ SĄJUNGŲ PARODA RAUDONDVARYJE SKIRTA ATKURTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS 100 – MEČIUI

 

 Šią vasarą birželio 23 d.  Raudondvaryje duris atvers  bendra  medžiotojų sąjungos „Gamta“ ir Sūduvos medžiotojų sąjungos medžioklės trofėjų paroda. Tai jau antroji medžiotojų sąjungos „Gamta“ ir Sūduvos medžiotojų sąjungos medžioklės trofėjų paroda Pietų Lietuvos medžiotojus vienijančios organizacijos buvo įkurtos prieš 19 metų. Metams bėgant kaupėsi patirtis, augo gretos, vystėsi ir stiprėjo pačios organizacijos buvo sukaupta daug ir įdomių trofėjų.

Organizacijų gebėjimas surengti  standartus atitinkančią parodą , parengti katalogus ir kitus reikalingus dokumentus bei darbus, demonstruoja atitinkamą jų brandą, atspindi atitinkamas  organizacijų vertybes. Planuojama ne tik surengti parodą, bet visuomenei ir ypač jaunuomenei pristatyti ir daugiau įdomių bei naudingų renginių. Bus rengiamos piešinių ir fotografijų parodos, demonstruojami gamtos pažinimo filmai, rengiamos paskaitos ir konferencijos.

Tiek pirmykštis žmogus, tiek šiuolaikinis medžiotojas geisdavo ir tebegeidžia, kad, išsiruošus medžioklėn, lemtis būtų palanki. Per visą žmonijos istoriją išpažįstamos religijos, medžiotojų globėjos ir globėjai keitėsi, kartais jų tuo pat metu būdavo net po kelis. Šiuo metu Europoje bene pats įtakingiausias ir svarbiausias medžiotojų globėjas yra šventasis Hubertas.  Tad šia intencija 2014 m. šv. Huberto dieną, Marijampolės miesto vardo atgavimo 25-mečiui ir medžiotojų sąjungų Sūduva bei Gamta įkūrimo 15-osioms metinėms atminti  Marijampolėje buvo surengta pirmoji tautinė Sūduvos ir Gamtos medžioklės sąjungų  paroda. Parodos atidarymo dieną surengtoje šventėje ir pačioje parodoje siekėme ne tik pademonstruoti, bet ir saugoti bei puoselėti krašto papročius ir tradicijas, ieškoti harmonijos tarp žmonių veiklos ir gyvūnų populiacijų išsaugojimo šiuolaikiniame urbanizuotame, teršiamame ir globaliame pasaulyje.  Laiduoti tautos ir krašto kultūros tęstinumą, nuolatinį kūrimą, tapatybės išsaugojimą, puoselėti šios kultūros atvirumą kuriant pagarbius santykius tarp įvairiausių pažiūrų ir įsitikinimų krašto gyventojų

Medžioklės trofėjų paroda du mėnesius veikusi senosios Marijampolės mokytojų seminarijos patalpose  nepaliko abejingo nei vieno ją aplankiusio. Lankymo dienomis šurmuliavo vaikai, pritardami galvomis linksėjo atvykę iš tolimiausių Lietuvos kampelių, garbūs medžiotojai . Ir kuo gi įspūdinga, atrodo įprasta, buvo ši medžioklės paroda ?  Pirmiausiai savo informatyvumu. Lankytojai galėjo ne tik apžiūrėti  medžioklės trofėjus, pamatyti retų ir nykstančių paukščių iškamšas, bet ir gauti puikią tiek rašytinę, tiek žodinę informaciją apie gyvūnus , paukščius, jų biologiją, veiklos požymius, charakterio ypatumus,  galų gale vietą mūsų visuomenės ir gamtos santykiuose. Antra  vertus, parodos organizacinis komitetas pakvietė medžiotojus parodyti tai kas jiems  yra brangiausia, o tai dažnai būna tikrai ne medalio verti medžioklės trofėjai, bet įvairios anomalijos ir kitos „gamtos išdaigos“.  Ir medžiotojai atsiliepė… Parodos organizatoriai pakvietė  Marijampolės miesto ir rajono mokyklų vaikus dalyvauti piešinių konkurse gamtos tema ir tai puikiai pavyko. Vaikai pristatė daugiau nei du šimtus nuostabių piešinių, kurie buvo eksponuojami parodos salėse.

Šiemet paroda sutampa su kitomis šventėmis bei reikšmingais įvykiais mūsų Tėvynėje. Lietuvoje tradicinė vidurvasario šventė  – Joninės, o parodos atidarymas kaip tik išvakarėse.  Kasmet apie birželio 22 – 24 d. Lietuvoje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, mistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Lietuviai šią naktį švęsdavo Rasų šventę. Vėliau, į Lietuvą atėjus krikščionybei, šventė sutapatinta su Šv. Jono varduvėmis. Birželio 24 d. išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo įvairiausias gydančias žoleles, nes tikėta, kad šios dienos vakarą surinktos žolelės įgyja ypatingų gydymo galių. Netekėjusios merginos šį vakarą apsivilkdavo baltais lino drabužiais ir dainuodamos eidavo į pievas pinti vainikų. Vainiką jos pindavo iš devynių arba dvylikos skirtingų žydinčių žolynų. Manyta, kad šią naktį stebuklinga ir rasa. Jos surinkus reikia duoti karvėms, kad būtų pieningos, pabarstyti į daržus, kad būtų derlingi, kad neželtų piktžolės. Buvo tikima, kad ūkininkas sulauks gero derliaus, jei šią naktį apibėgs savo laukus ir nuogas pasivolios rasoje. Šią naktį buvo garbinama saulė. Jai dėkojama už šilumą, šviesą, prašoma jos kuo daugiau šviesti. Naktį ant aukštos kalvos buvo sukuriamas didelis laužas. Buvo manoma, kad kuo toliau apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius. Parodos atidarymas Joninių išvakarėse – senų tradicijų tęsinys ir papročių pagerbimas. Tai ir gera proga aplankyti panemunės pilis, prisiminti garbingas bočių kovas už savo krašto laisvę, išgirsti naujas ir prisiminti primirštas legendas ir padavimus. Iš amžių glūdumos mus lydi senosios karalystės ir kunigaikščių medžioklių papročiai ir tradicijos kurios bus išsamiai pristatytos parodoje. Tikime, kad Joninių laužai ir miško dvasios globos parodos lankytojus ir atskleis daug paslapčių.

Parodai pasirinktas Raudondvaris – istorinė Lietuva ir dabartinės Lietuvos vidurys, patogi padėtis keliautojams ir svečiams iš visos šalies.  Čia senovėje kirtosi mūsų brolių ir grobikų kryžiuočių kalavijai. Čia buvo apginta mūsų tėvynės laisvė, iš čia mūsų protėviai traukė į šlovingus žygius. Šiandien mus pasitinka restauruotos istorinės pilies menės, kuriose pristatomi mūsų laukų ir miškų turtai – medžioklės trofėjai.

Čia, Raudondvaryje prie Nemuno kadais ribojosi Lietuva ir senoji Sūduva  – senas karalių medžioklės kraštas. Šiais laikais gerokai nukentėjęs, bet vis dar menantis Sūduvių, Prūsų, Galindų ir Jočių miškų didybę kurių likučius galime pažinti Ramintos ir Baltvydžio ( Belovežo) giriose. Šiose giriose gyvenę mūsų protėviai buvo ne tik puikūs medžiotojai, bet ir narsūs kariai. Mūsų garbingiausias  karalius Vytautas apie šį kraštą yra sakęs  „Sūduva mano tėvonija ir jos niekam neatiduosiu. Neatidavė. Sukūrė tokia didingą ir šlovingą Lietuvos karalystę, kad dar iš šiandien tautos rytuose prisimena tuos laikus kaip gerus laikus – aukso amžių, o tai istorijos vingiuose pasitaiko itin retai.

2018-ieji atkurtos  Lietuvos Respublikos  100-metis . Lietuvos Respublikos Seimas šiuos metus paskelbė Sąjūdžio metais. Šiemet sukanka 30 metų nuo  įvykių atvedusių mūsų kraštą prie Nepriklausomybės atgavimo ir laisvės. Todėl paroda dedikuojama LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIUI.

Tikime, kad Lietuvos geografinis ir istorinis centras apgaubs parodą ypatinga aura. Tikime, kad ilgą laiką – ligi pat Žolinių šventės,  tai bus viena iš labiausiai lankomų Lietuvos vietovių. Paroda, trofėjai, mūsų protėvių kovos už tėvynės laisvę paminklai ir garbingasis 100-metis bus tarsi magiškas magnetas kuris trauks visus apsilankyti, pasigrožėti Dievo, gamtos ir žmonių kūriniais, pasilinksminti, atrasti save, savo vietą gyvenimo harmonijoje.

 

Organizatoriai

 

Nėra komentarų

Kategorijos: Uncategorized

Gauti įrašo atnaujinimus: Entries (RSS)
Gauti naujus komentarus: RSS 2.0

Parašė

Dar nėra komentarų

You must be logged in to post a comment.