Keršulis (Columba palumbus)

Paplitimas. Paplitęs visame krašte ir dažnas. Pastaraisiais metais gausa kiek mažėja.

Išvaizda, matmenys. Stambiausias iš šalyje gyvenančių karvelių. Daugelio pažįstamas iš būdingo balso. Kyla triukšmingai, dažniausiai sumušdamas sparnais. Tuoktuvių skraidymų metu kaip ir kiti karveliai pakyla aukštai ir po to sklendžia pusiau iškėtęs sparnus (laiko juos „V“ raidės forma). Suaugusio apdare vyrauja pilka spalva. Kaklas su tamsiai rusvu atspalviu. Jo šonuose yra baltos ir žalsvos dėmės. Paukščiui skrendant iš viršaus matomi juosvi sparnų galai (plaštakos sritis), baltos skersai sparno einančios juostelės, balta dėmė kakle ir juoda juosta uodegos gale. Skrisdamas sparnais plasnoja rečiau nei uoliniai karveliai. Nuo kitų karvelių skiriasi dydžiu, baltomis juostelėmis sparnuose ir balta dėme kakle. Sparnų apačia tamsi, panaši ulduko, bet skiriasi nuo uolinio karvelio (šio balsva). Patinai labai panašūs į pateles. Kartu juos stebint matyti, kad patinas truputį didesnis. Jo balta ir žalsva dėmės kakle taip pat nedaug didesnės. Jaunikliai keršuliai nuo suaugusių skiriasi tamsesne nugara ir sparnais, tamsiu snapu ir akimis (suaugusių snapo galas gelsvas, akys geltonos). Jų baltos dėmės kakle daug mažesnės nei suaugusių arba jų išvis neturi (paprastai dalis jauniklių įgauna ne anksčiau nei rugpjūtį).

Buveinė. Peri įvairiuose miškuose, ypač pamiškėse ir laukų giraitėse, parkuose, gausiai apželdintose sodybose. Maitintis gali laukuose toli nuo miško

Maistas. Maitinasi atviruose plotuose, dažniausiai dirbamuose laukuose. Suaugę paukščiai minta įvairių augalų sėklomis, grudais, daigais, pumpurais. Vasara sulesa kažkiek vabzdžių ir kitų bestuburių. Maitinasi tik ant žemės. Daug geria, todėl kasdien skraido prie vandens telkinių atsigerti. Turi gurklį (gūžį). Tai stemples išplatėjimas, kuriame subrinksta augalų sėklos prieš patekdamos į skrandį. Tik ką išsiritusius jauniklius tėvai maitina „pienu“ – gurklio sekretu, vėliau – gurklyje išbrinkintomis ir atrytomis įvairiomis sėklomis, grudais.

Veisimasis. Medžiuose krauna atvirus lizdus Lizdas iš sausų šakelių, labai menkas, beveik permatomas. Jaunikliams, augant tarpai tarp lizdo šakelių „užsiklijuoja“ išmatomis. Deda du baltus kiaušinius. Jaunikliai paukščiukiniai. Per metus išaugina dvi-tris vadas.

Priešai.. Jų kiaušinius ir jauniklius neretai sulesa varniniai paukščiai, suėda kiaunes. Suaugu-sius paukščius nutveria plėšrieji paukščiai.

Medžioklė. Lietuvoje specialiai jie praktiškai nemedžiojami. Lietuvoje jie nėra labai gausūs, o ir sumedžioti nėra lengva, nes gana baikštūs. Pavieniai paukščiai atsitiktinai sumedžiojami per rudenines ančių medžiokles. Sėkmingiausia jų medžioklė galėtų būti tykojant slėptuvėje nupjautuose javų laukuose, žinant, kur jie pastoviai atskrenda lesti likusių} grūdų. Privilioti galima profiliais, maketais. Taip šie paukščiai medžiojami Prancūzijoje ir Anglijoje, kur jų medžiokle yra labai populiari. Privaloma medžioti su medžiokliniu (rekomenduotina su paukštiniu) šunimi. Šaunama 3 mm šratais. Naudojama mėsa. Medžioklės terminai- keršuliai medžiojami nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d.