Kurapka (Perdix perdix)- nuo 2013-03-09 nemedžiojama

Paplitimas. Stebima visame krašte, bet miškingose vietovėse retesnė. Po sniegingų žiemų tokiose vietose ir visai išnyksta. Gausa labai svyruoja ir ypač priklauso nuo žiemojimo sėkmės. Nyksta taip pat ir dėl per daug intensyvaus žemės ūkio.

Išvaizda, matmenys. Kūno masė apie 400 g. Kūnas apvalus, kresnas. Raiba. Viršutinė kūno dalis pilkai ruda, apatinė – pilka. Uodega trumpa, vairuojamosios (didžiosios) plunksnos ryškiai rudos. Kojos neplunksnuotos. Patinai nuo patelių skiriasi nežymiai. Patinų krūtinėje yra pasagos formos ruda dėmė. Patelės šios dėmės neturi, kaip ir jaunikliai, arba ji žymiai mažesnė, ne pasagos formos. Kiti požymiai tipiški vištiniams paukščiams. Pasibaidžiusios ir pradėjusios skristi į akis krenta ryškiai rusvai rudi uodegos šonai. Pažinti nesunku, nes kito panašaus paukščio laukuose nėra. Pakyla triukšmingai. Skrenda greitai. Polėkis dažniausiai tiesus. Laikosi tik ant žemės. Vyrauja bendruomeniškas elgesys. Jauniklius užauginusi pora būrelyje laikosi iki pavasario. Kai kada ir keli būreliai susijungia į vieną būrį.

Buveinė. Gyvena agrariniame kraštovaizdyje, kur atviri dirbami ir nedirbami laukai, krūmai. Aptinkama ir pamiškėse. Žiemą badaudama užklysta ir į gyvenvietes. Aptinkama ir priemiesčiuose, kur dar neužstatytos didelės atviros erdvės. Laikosi netoli šiluminių trasų, ant kurių greičiau nutirpsta sniegas

Maistas. Maitinasi tik ant žemės. Šiltuoju metų laiku lesa įvairius bestuburius: vabzdžius, jų lervas, smulkius moliuskus, kirmėles. Sunaikina daug kenkėjų. Bet tik vasarą, nekalbant apie kitus metų, laikus, mityboje vyrauja augalinis maistas: lapeliai, šaknelės, ūgliai, daigai, sėklos. Žiemą labai mėgsta želmenis, kuriuos atsikapsto net iš po sniego. Normaliam virškinimui reikalingi smulkūs akmenukai – gastrolitai, todėl skrandyje visada jų būna nemažai.

Veisimasis. Būreliai pakrinka ir poros susidaro kovo mėn. Tuomet dažnai girdimas jų balsas („čirikavimas“). Lizdas ant žemės, gerai paslėptas. Iš visų Lietuvos paukščių deda daugiausiai kiaušinių – iki 24 (dažniausiai 18-22). Kiaušiniai vienspalviai (netaškuoti), pilkšvi ar žalsvi. Peri tik patelė, bet patinas ją saugo, o vėliau kartu vedžioja jauniklius. Jaunikliai pradeda skraidyti būdami vos žvirblio dydžio.

Priešai. Daug kurapkų lizdų ir jauniklių žūsta per šienapjūtę. Jų kiaušinius ir jauniklius neretai sulesa varniniai paukščiai, suėda mangutai, lapės, valkataujantys šunys, laukuose vaikščiojančios katės. Žiemą, ypač sniegingą, nemažai kurapkų išgaudo plėšrieji paukščiai, lapės. Žiemą jas reikia globoti, tinkamose vietose iš eglišakių pastatant lesyklas – slėptuves į kurias pripilama pabirų, grudų atliekų ir, būtinai smulkaus žvyro.

Medžioklė. Medžiojamos grandine ir sėlinant. Jas būtų galima medžioti ir su plėšriaisiais paukščiais. Sužeista kurapka greitai bėga ir tuoj pat pasislepia. Privaloma medžioti su medžiokliniu (rekomenduotina su paukštiniu darančiu tilktį) šunimi. Šaunama 3 mm šratais. Naudojama mėsa. Medžioklės terminai- kurapkos medžiojamos nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.