Rudgalvė antis (Aythya perina)

Paplitimas. Lietuvoje aptinkama visame krašte. Tinkamose buveinėse įprasta. Migracijos laikotarpiu kai kur jų susikaupia dideli būriai. Negausiai lieka žiemoti neužšąlančiuose vandens telkiniuose

Išvaizda, matmenys. Nardančioji. Mažesnė už didžiąją antį. Patinų vestuviniu apdaru galva ir kaklas ryškiai rudi, krūtinė ir pauodegys -juodi. Likusi kūno dalis šviesiai pilka, patelė rudai pilka. Palyginti trumpu ir storu kaklu, didele, aukštu viršugalviu galva. Plaukia giliai nugrimzdusios (nugaros virš vandens kyšo tik siaura juostelė). Daug nardo. Pabaidytos dažniausiai ne kyla skristi, bet neria. Sausumoje vaikšto nedaug, nevikriai. Nebaikščios. Antra pagal gausumą Lietuvoje perinti nardančioji antis.

Buveinė. Įvairūs seklūs su tankia augmenija vandens telkiniai.

Maistas. Maitinasi net kelių metrų gylyje – nardydamos. Mityboje vyrauja gyvūninis maistas: vėžiagyviais, kirmėlėmis, vabzdžiais įvairiose jų vystymosi stadijose, moliuskais, dėlėmis, buožgalviais, smulkiomis varlytėmis ir žuvytėmis.

Veisimasis. Lizdai ant žemės. Lizdai susukti iš pernykštės sausos augalijos. Jaunikliai tipiški viščiukiniai. Jie jau pirmą ar antrą dieną apleidžia lizdą, į kurį vėliau negrįžta. Nuo pat pirmos dienos bėgioja, plaukioja, nardo. Maitinasi savarankiškai. Patelė juos tik vedžioja, šildo, perspėja apie pavojų.

Priešai. Nemažai kiaušinių ir dar nespėjusių ūgtelėti jauniklių sulesa varniniai paukščiai, nendrių lingės, suėda mangutai, kanadinės audinės

Medžioklė. Medžiojamos sėlinant, tykojant, iš valties. Galima naudoti ančių profilius, maketus. Privaloma medžioti su medžiokliniu (rekomenduotina su paukštiniu) šunimi. Šaunama 3-3,5 mm šratais. Naudojama mėsa. Medžioklės terminai- rudgalvės antys medžiojamos nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.