Rudgalvė kryklė (Anas crecca)

Paplitimas. Lietuvoje įprasta.

Išvaizda, matmenys. Mažiausia Lietuvos antis. Plaukiančioji. Kūno masė 0,2-0,5 kg. Rudagalvės kryklės veidrodėlio pusė ryškiai žalia, pusė juoda, o plasnojamųjų plunksnų stiebai tamsūs. Tai vieninteliai požymiai atskirti šių rūšių patinus poilsio apdaru ir pateles. Kryklių skrydis labai greitas. Pabaidyta staigiai keičia kryptį.

Buveinė. Įvairūs vandens telkiniai. Pirmenybę teikia nedideliems miško ežerėliams, vandeningoms miško pelkėms. Dalis jų lieka žiemoti neužšąlančiuose vandens telkiniuose

Maistas. Maistą paprastai renka ne iš giliau nei pasiekia ištiesusios kaklą. Mityboje vyrauja augalinis maistas. Lesa jaunus augalų daigus, pumpurus, lapus, ūglius, žiedus, sėklas, javų grūdus (rudenį vakarais, jau temstant jos skrenda į miežienas, ir kvietienas maitintis, ypač jei jose yra vandeniu apsemtų plotelių). Vasarą minta ir gyvulinės kilmės maistu.

Veisimasis. Lizdai ant žemės. Lizdai susukti iš pernykštės sausos augalijos. Jaunikliai tipiški viščiukiniai. Jie jau pirmą ar antrą dieną apleidžia lizdą, į kurį vėliau negrįžta. Nuo pat pirmos dienos bėgioja, plaukioja, nardo. Maitinasi savarankiškai. Patelė juos tik vedžioja, šildo, perspėja apie pavojų.

Priešai. Nemažai kiaušinių ir dar nespėjusių ūgtelėti jauniklių sulesa varniniai paukščiai, nendrių lingės, suėda mangutai, kanadinės audinės.

Medžioklė. Medžiojamos sėlinant, tykojant, iš valties. Galima naudoti ančių profilius, maketus. Privaloma medžioti su medžiokliniu (rekomenduotina su paukštiniu) šunimi. Šaunama 3-3,5 mm šratais. Naudojama mėsa. Medžioklės terminai- rudagalvės kryklės medžiojamos nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.