Slanka (Scolopax rusticola)

Paplitimas. Paplitusi visur. Dažna ar įprasta

Išvaizda, matmenys. Maždaug naminio karvelio dydžio paukštis trumpomis kojomis ir labai ilgu tiesiu snapu. Apdare vyrauja ruda spalva. Rudos dėmės daugiausia esti išmargintos juodomis, rudomis ir balsvomis dėmėmis. Apačia balsva su oranžiniu atspalviu ir juosvomis dėmėmis, sudarančiomis skersinį raštą. Kojos pilkai rusvos. Nuo panašių tilvikinių paukščių skiriasi dydžiu, trumpais plačiais sparnais. Išimtinai miško paukštis. Būdingi tuoktuvių skraidymai virš miško retmių, aikščių, kirtaviečių. Intensyviausios tuoktuvės vyksta prietemoje. Laikosi tik ant žemės. Pasibaido priartėjus vos per kelis žingsnius. Paukščiui pakilus labai gerai matomi rusvas antuodegis ir uodega. Lyčių ir amžiaus lauko sąlygomis iš apdaro nustatyti neįmanoma.

Buveinė. Drėgni ar normalaus sausumo lapuočių ir mišrūs miškai

Maistas. Minta gyvūniniu maistu: įvairiausiomis kirmėlėmis (dažniausiai sliekais), įvairiausiais žemės paviršiuje bei viršutiniame jos sluoksnyje gyvenančiais vabzdžiais, jų lervomis. Sliekus sugeba aptikti ir išsitraukti iš žemės iš tokio gylio, kiek pasiekia savo ilgu snapu. Paukštis snapu bado minkštą žemę. Jei netoliese yra sliekas, jis tai pajunta ir pradeda šliaužti, trauktis. Jo judesius „užfiksuoja“ labai jautrus ir gausus snapo gale po plona odele esantys receptoriai. Tada paukščiui belieka vienu ar keliais snapo dūriais į minkštą. žemę slieką. aptikti

Veisimasis. Slankų tuoktuves prasideda pavakare. Patinai, pypsėdami ir kurkdami, skraido ratais virš miško. Išgirdę nuo žemės jų balsus atsiliepusia. patele, nedelsiant prie jos leidžiasi. Lizdas visada ant žemės. Tai nedidele duobute tarp žolių, po eglute ar kitoje vietoje, išklota sausa žole, lapais. Kiaušinių skaičius, spalva, forma kaip ir kitų tilvikinių- keturi, dideli, kriaušės formos (vienas galas labai nusmailėjęs), taškuoti. Lizde jie kaip taisyklė būna smaigaliais į centrą.. Jaunikliai viščiukiniai ir greit palieka lizdą., į kurį vėliau negrįžta. Maitinasi savarankiškai. Būdami vos 10 d. amžiaus jau geba paskristi. Peri ir jaunikliais rūpinasi tik patele.

Priešai. Slanka natūralių priešų turi nedaug. Gal kiek labiau jas galėtų skriausti tik mangutai, kurie, visur šniukštinėdami, aišku, aptinka ir suėda slankų dėtis.

Medžioklė. Medžiojamos sėlinant, tykojant. Privaloma medžioti su medžiokliniu (rekomenduotina su paukštiniu) šunimi. Šaunama 2,5 mm šratais. Naudojama mėsa. Plunksnos- mažasis medžioklės trofėjus. Medžioklės terminai- slankos medžiojamos nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d.