Briedis (Alces alces)

Paplitimas. Eurazijos miškų zonoje. Šiaurės Amerikoje. Lietuva yra pietinė arealo riba.
Išvaizda, matmenys. Briedis – stambiausias elninių šeimos atstovas. Didžiausias žinomas Lietuvoje sumedžioto briedžio patino svoris 538 kg, patelės – 387 kg, kūno aukštis ties ketera atitinkamai 206 cm ir 192 cm, kūno ilgis 237 ir 250 cm. Briedžio kūno sandaros būdingiausi bruožai – ilgos kojos, masyvi priekinė liemens dalis, ryškus gogas, didelė pailga galva, kurios apatinėje dalyje ties kaklo pradžia yra plaukais apaugusi odos skiautė – „barzda“. Į akis krinta didelė viršutinė lūpa, ilgos judrios ausys. Uodega trumpa, patelės pauodegyje yra nedidelė šviesi dėmė. Patelių priekinė kūno dalis ne tokia masyvi kaip patinų, žemesnis ir gogas. Patinai turi ragus. Jie polimorfiški. Kiekvienais metais po rujos ragai nukrinta. Gerai fiziškai išsivystę vyresni patinai ragus pradeda mesti spalio pabaigoje. Gruodžio mėnesį jau būna numetę ragus daugiau kaip pusę visų briedžių. Jauni žvėrys ragus meta sausio- vasario mėnesiais. Pagal išvaizdą ir kitus požymius gamtoje galima lengvai atskirti jauniklius, antramečius ir suaugusius žvėris. Medžioklės sezono metu jaunikliai dar būna 40- 50 cm žemesni už suaugusius žvėris. Jauniklio snukis santykinai trumpas. Jeigu įsivaizduosime pirmamečio briedžio ausį, prilenktą į priekį, ji sudarys pusę snukio ilgio, o vyresnių briedžių ausis – tik trečdalį snukio ilgio. Jauniklio briedžio atsispaudusi ant žemės pėdos dalis yra apie 9 cm, antramečio – 11,5 cm, o suaugusio brie­džio – 13 cm ilgio ir atitinkamai 6,5 cm, 8,5 cm ir 11 cm pločio. Jauniklio ekskrementai žiemą pailgos formos. 1,5- 3,5 m. amžiaus žvėrių ekskrementai taip pat pailgi, bet stambesni. Vyresnių briedžių ekskre­mentai būna rutulio formos, o patinų – dažnai plokštesni iš šonų.

Buveinė. Vasarą ir rudenį briedžių dažniau matyti girių pakraščiuose, drėgnuose lapuočių medynų plotuose, žemapelkėse, mažuose miškeliuose ir netgi krūmuose. Čia jie minta medžių ir krūmų lapais bei ūgliais, žole, vandens augalais. Baigiantis augalų vegetacijai, briedžiai traukia į didesnius miškus, kur žiemą gausiau pašarų (pušies ir drebulės jaunuolynų, kirtimų). Susibūrę briedžiai smarkiai žaloja vertingų medynų jaunuolynus, ypač pušies kultūras, padarydami didelių nuostolių miškų ūkiui. Todėl šių žvėrių skaičių reikia reguliuoti ir taikyti medynų apsaugos priemones.
Briedžių yra visuose didesniuose mūsų respublikos miškuose. Vasarą, briedžiai laikosi pavieniui arba patele su 1- 2 jaunikliais. Žiemą jie susiburia į nedideles 5- 6, kartais 10- 12 žvėrių, kaimenes, ilgai ganosi tose pačiose vietose, kur gausu maisto. Kaimenę sudaro patele su jaunikliais ir 1-3 patinėliais. Mišrių būrių priekyje eina sena patelė, o paskutinis – patinas (ilgesnį kelią briedžiai eina vorele). Kaimenėje, kurioje yra tik patinai, priekyje eina stipriausiasis.

Maistas. Mint augaliniu maistu: medžių šakomis, lapais, pumpurais bei žolėmis. Žiemą, susitelkę pušų jaunuolynuose, nukandžioja ištisus pušelių plotus. Per parą suėda iki 13 kg pašarų.

Veisimasis. Briedžiai lytiškai subręsta trečiaisiais, rečiau antraisiais gyvenimo metais. Rujoja rugsėjo- spalio mėnesiais. Rujos metu padidėja patinų fizinis aktyvumas. Jie trina ir daužo ragais medelius, patelių šlapinimosi vietose iškasa duobes, voliojasi; daug vaikšto ir bėgioja netgi dieną, būna agresyvūs. Rujojančio patino balsas primena stenėjimą. Jis palyginti tylus ir girdimas už 200- 300 m. Tarp patinų dažnos įnirtingos kovos, kartais užsibaigiančios vieno iš varžovų žuvimu. Dažniausiai kaunasi panašaus stiprumo patinai. Jauni, silpnesni žvėrys vengia susitikti su galingais varžovais. Briedes nėštumas trunka apie 8 mėnesius. Intensyviausias rujos periodas – gegužės antroji dekada. Gimsta 1- 2 ir labai retai 3 jaunikliai. Briedžiukai greitai auga ir rudenį vidutiniškai sveria 130- 150 kg.

Priešai. Gamtoje natūralių priešų beveik neturi, tačiau dažnai nukenčia nuo brakonierių.

Medžioklė. Medžiojamas sėlinant, varant, tykojant. Mėsa valgoma. Ragai trofėjus. Kailis tinka odai gaminti ir patalpoms puošti, iš kojų odos siuvamos kepurės, medžioklinės aprangos apykaklės. Menkaverčiai ir numesti ragai tinka papuošalams, sagoms, baldams ir kitiems dirbiniams gaminti.  Medžioklės terminai: patinai – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams), antramečius patinus – nuo rugsėjo 1d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams), pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d., jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d..