Nutrija (Myocaster coypus)

 Paplitimas. Pietų ir Šiaurės Amerika, Eurazija.

Išvaizda, matmenys. Nutrijos ilgis nuo snukio galiuko iki uodegos šaknies – 45 – 60 cm, krūtinės apimtis už menčių – 29 – 46 cm. Patinai stambesni už pateles. Skirtingai nei upinio bebro, nutrijos uodega pjūvyje apvali, o ne plokščia. Ji padengta tamsiai pilkais žvyneliais ir retais šiurkščiais šereliais, uodegos ilgis – 25 – 35 cm. Nutrija sveria 5–9 kg. Jos gyvena vidutiniškai 8 metus. Dėl vertingo kailio ir mėsos plačiai auginama nelaisvėje daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Nutrijos kūnas sukumpęs, šiek tiek ištęstas. Galva santykinai didelė, iš viršaus plokštesnė, be susiaurėjimo pereinanti į tvirtą trumpą kaklą. Ausys trumpos, išorėje šiek tiek nuleistos; ausų kaušelių vidų dengia tankūs pūkeliai, sulaikantys orą ir apsaugantys ausų angas nuo vandens. Šio gyvūno akys – kaktos lygyje, todėl jis gerai mato plaukdamas. Šnervėse esantys uždarantieji raumenys neriant susitraukia. Ant viršutinės lūpos ir žandų auga stori ūseliai – vibrisos, atliekančios lietimo organų funkciją. Nutrija turi 20 dantų. Ypač gerai išsivystę kandžiai, po du kiekviename žandikaulyje.

Kandžiai išsikišę, sveikų nutrijų kandžiai ryškiai oranžiniai, o jauniklių, senų arba ligotų nutrijų – šviesūs arba su tamsiomis dėmėmis. Kandžiai auga nuolat, nudilinti arba nulūžę – atauga (nutrijos nudilina viršutinius kandžius trindamos į apatinius). Lūpos už kandžių susijungia (ši burnos ypatybė leidžia laukinėms nutrijoms apgraužti augalus po vandeniu). Nutrijos kojos trumpos, su penkiais pirštais. Ant priekinių ir užpakalinių letenėlių pirštų auga aštrūs užlenkti nagai, užpakalinių letenėlių nagai – tvirtesni; galūnių pėdų oda be plaukų. Priekinės letenėlės nedidelės, jų pirštai ilgesni, o pirmasis pirštas trumpas. Judriomis priekinėmis letenėlėmis nutrijos čiumpa, prilaiko maistą prie snukučio kedena kailiuką. Tarp keturių užpakalinių letenėlių pirštų yra plaukimo plėvė, kaip vandens paukščių, o paskutinis pirštas – nesujungtas plėve. Žemiau išangės yra neporinė analinė liauka, patinų liauka labiau išsivysčiusi, nei patelių. Jų išskyros yra aliejingos, kuriomis nutrija ištrina kailiuką. Nutrijos kailis skirtingose kūno dalyse nevienodas: ties pilveliu jis žymiai tankesnis nei ant nugaros. Šis subtropinis pusiau vandeninis žvėrelis šeriasi ištisus metus. Šaltuoju metų laiku kailiukų kokybė šiek tiek geresnė.

Buveinė. Gamtoje nutrijos veisiasi šalia negilių, lėtai tekančių vandens telkinių, kuriuose jos maitinasi, slepiasi nuo kaitros ir nuo plėšrūnų. Tarp kranto augalų šie gyvūnai stato laikinas buveines – lizdus arba krantuose išsikasa olas. Lietuvoje nėra vienodai paplitusi, dažnesnė Vakarų Lietuvoje. Nutrija neprisitaikiusi gyventi užšąlančiuose vandens telkiniuose. Ji vikriai nardo ir plaukia, bet nesiorientuoja vandenyje po ledu. Šis subtropinis žvėrelis blogai ištveria šaltį ir skersvėjus.

Maistas. Nutrijos nekaupia atsargų žiemai, jos ištisus metus maitinasi vandens arba priekrantės augalais (nendrėmis, švendrais, švendrėmis ir kt.), pirmiausia suėsdamos šaknis, šakniagumbius, vaisius. Jei trūksta sultingų augalinių pašarų, jos nedideliais kiekiais ėda medžių, krūmynų lapus ir jaunų šakelių žievę.

Veisimasis. Lytiškai subręsta 4 – 5 mėnesių amžiaus. Nuo šio periodo patinai yra nuolat aktyvūs ir gali apvaisinti pateles. Lytiškai subrendusių patelių rujojimas kartojasi kas 24 – 30 dienų. Rujos metu patelė susiporuoja 4 – 6 kartus. Atsivedusiai jauniklių patelei pirmasis rujojimas prasideda antrąją dieną arba praėjus 2 – 3 dienoms po gimdymo. Nutrijų nėštumas trunka 128-133 dienas. Per metus jos gali atsivesti 2 vadas po 5- 6 jauniklius. Jaunikliai gimsta jau regintys ir su kailiuku, tamsesniu nei suaugusių. Iki 5 – 6 mėnesių amžiaus nutrijos auga intensyviausiai.

Priešai. Vilkai, lapės.

Medžioklė. Nutrija kaip medžioklės objektas atsirado tik nuo 2010 m. Medžiojamas sėlinant, tykojant, spąstais, gaudyklėmis. Mėsa valgoma ir skani. Kailis vertingas. Medžioklės terminai- visus metus