Šernas (Sus scrofa)

Paplitimas. Eurazijos miškų zonoje, išskyrus Airiją, Angliją, Skandinaviją. Lietuvoje pastaruoju metu labai gausus.

Išvaizda, matmenys. Tai stambus, žemaūgis žvėris. Priekinė jo kūno dalis masyvi, galva didelė, pleišto pavidalo. Kūnas apaugęs šeriais. Žieminis kailis su minkštu poplaukiu. Šeriai rudi, šviesiais galiukais. Ausys, kojos ir uodegos galas juodi. Kūno aukštis pečių srityje iki 100 cm, patinų svoris iki 200 (kartais iki 250) kg, patelių – iki 130 kg. Palyginti ilgos šernų šoninės kanopelės (2 5 pirštų, kurios beveik visada matyti atsispaudusios pėdsakuose. Tuo tarpu kitų kanopinių šoninės kanopėlės siekia žemę tik žvėrims bėgant.

Buveinė. Gybena įvairaus dydžio, formos ir sudėties miškuose. Gausiau- lapuočių, mišriuose eglės lapuočių miškuose. Šernai aktyvūs naktimis, o dieną dažniausiai praleidžia guoliuose. Žiemai guolio vietą iš anksto paruošia – prisiknisa iki žemes arba iškloja ,,patalą“ eglės šakutėmis, nendrėmis. Patelių su jaunikliais guoliai apvalūs, pavienių patinų – pailgi, storiau iškloti. Vasarą ir rujos metu šernai mėgsta purvo ,,vonias“. Šernai paprastai gyvena bandomis. Jas dažniausiai sudaro patelė (kartais kelios patelės) su jaunikliais ir keletu antramečių šernų (6—10 žvėrys). Žiemą kelios bandos susijungia į didesnius būrius. Patinai laikosi pavieniui, išskyrus rujos periodą.

Maistas. Visaėdžiai. Didelę jų maisto dalį sudaro požeminės augalų dalys (šaknys, šakniastiebiai, gumbai). Pavasarį šie žvėrys minta požeminėmis plukių, purienų, žiognagių ir kiaulpienių dalimis. Vasaros pradžioje išknisa kmynais apaugusius plotus, minta dilgelėmis, sprigėmis. Rudenį ir žiemos pradžioje ieško ąžuolo gilių. Žiemą ėda plonas pušų, drebulių ir uosių šaknis, požemines mėlynių dalis. Didelę šernų ,,raciono“ dalį sudaro gyvulinis maistas. Tai sliekai, karkvabalių ir pjūklelių lervos, varlės, ant žemės perinčių paukščių kiaušiniai, jaunikliai, peliniai graužikai kartais ir dvėseliena. Šernai dažnai apsilanko kviečių, avižų ir žirnių pasėliuose, rudenį išknisa bulves, minta nesubrendusiomis kukurūzų burbuolėmis taip padarydami nemenkų nuostolių žemės ūkiui.

Veisimasis. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Esant geroms mitybos sąlygoms, patelės pradeda poruotis 8- 10 mėn. amžiaus. Rujoja lapkričio- sausio mėnesiais. Rujojantys šernai aktyvesni. Rujojanti patelė trina galvą į medžius, palieka ant jų prie akies esančios kvapinės liaukos sekreto. Pagal šį kvapą pateles lengviau suranda patinai. Patinas savo teritorijoje dažnai šlapinasi, ant medžių palieka ilčių įkirtimą, įtrina tas vietas kvapiniu liaukų sekretu ir seilėmis. Savo teritorija, jis žymi ir po rujos. Iš šernų būrio gerai fiziškai išsivystęs patinas išveja antramečius patinus ir apvaisina rujojančias pateles. Tarp vienodo stiprumo patinų vyksta triukšmingos kovos. Patinai, kriokdami ir žviegdami, smūgiuoja vienas kitam į šonus, stengdamiesi priešininką užkabinti apatinėmis iltimis. Nuo aštrių ilčių varžovą saugo ,,šarvas“. ,,Šarvas“ – tai prieš rują pastorėjusi iki 2- 3 cm oda, dengianti žvėries šonus nuo mentės iki paskutinio šonkaulio. Vis dėlto šernai dažnai užkabina iltimis neapsaugotas priešininko kūno vietas, kiaurai pradreskia odą. Patelės neštumas trunka apie 4 mėn. Kovo- balandžio mėn. gimsta 4-6 (kariais iki 10) jauniklių. Jauniklius šernė veda iš eglės šakučių, sausų žolių arba nendrių padarytame lizde. Šerniukų kailis šviesiai rudas su išilginėmis gelsvomis juostomis, kurios po 3 mėn. išnyksta. Kol šerniukai maži (iki 2 savaičių, šernė būna agresyvi ir net pavojinga žmogui.

Priešai. Vilkai, valkataujantys šunys, paplitus ligoms (marui) pasitaiko gausių kritimo atvejų.

Medžioklė. Kaip medžioklės objektas šernai vertinami dėl savo ilčių ir mėsos. Kailis (žieminis) taip pat naudojamas medžioklės trofėjų kambario puošybai. Šernai dėl selektyvios medžioklės (saugant pateles ir produktyvius patinus), papildomo šėrimo bei gausių žemės ūkio pasėlių pastaruoju metu yra vienas iš dažniausių medžioklės laimikių. Šernai medžiojami tykojant, sėlinant (rečiau) ir varant. Šernus tykojant tamsiuoju paros metu galima apšviesti medžiokliniais prožektoriais. Medžioklės tykojant metu šernai viliojami dirbtiniais ir natūraliais masalais. Medžioklės terminai – visus metus;