Usūrinis šuo (mangutas) (Nyctereutes procyonoides)

Paplitimas. Rytų Azija, Usūrio, Amūro kalnai. Lietuvoje mangutas pirmą kartą pastebėtas 1948 m. Utenos ir Ignalinos apylinkėse, kuris matyt, čia patekęs iš kaimyninių respublikų, netrukus paplito visoje Lietuvos teritorijoje.

Išvaizda, matmenys. Mangutas mažesnis ir trumpesnėmis kojomis už rudąją lapę. Jo kailis žiema tankus, plaukai ilgi, gana šiurkštus. Abu galvos šonus dengiantys ilgi plaukai atrodo lyg žandenos. Žvėris rudai pilkas, krūtinė juosva, aplink akis juodos dėmes daro kaukės įspūdį. Manguto klausa ir uoslė gera, blogesnė – rega. Užpultas dažniausiai jis susigūžia arba stengiasi kur nors įlysti, apsiginti nemoka, puriame sniege klimpsta. Manguto pėdos smulkesnes negu lapės, ir jų grandinėlė ne tiesi, o laužyta.

Buveinė. Apsigyvena šis žvėris tarpumiškiuose arti drėgnų pievų, pelkučių, upių. Manguto slėptuvės įvairios: barsukų ir lapių, urvai (jis pats urvus kasa labai retai), medžių išvartos, žabų krūvos, šieno kaugės ir pan. Gyvenimo būdas pusiau klajoklinis. Aktyvus šis žvėris naktį. Manguto medžioklės maršrutai dažnai veda palei pelkes, ežerus, upes, kur gausiau maisto: varlių, pelinių graužikų, vabzdžių, jų lervų, paukščių kiaušinių, jauniklių.

Maistas. Ėda šis žvėris pagedusią žuvį, maitą, įvairias uogas, žiemą puola ondatras, išdrasko jų namelius. Rudeniop, intensyviai maitindamasis, sukaupia dideles (iki 30—35 proc. kūno svorio) poodinių riebalų atsargas. Vienintelis iš šuninių šeimos žiemą užmiega ilgesniam laikui, jeigu blogos oro sąlygos – pūgos, žvarbūs šalčiai.

Veisimasis. Vasario pabaigoje- kovo pradžioje prasideda ruja.  Nėštumas trunka 59—65 dienas. Tai vieninteliai plėšrūnai, kurių vados labai dide­lės- iki 13 jauniklių. Patinas kartu su patele rūpinasi šeimos maitinimu. Jaunikliai lytiškai subręsta sekančiais metais. Suaugę jaunikliai rudenį paprastai apleidžia šeimą, tačiau pasitaiko ir žiemą aptikti neišsiskirsčiusių šeimų.
Priešai. Vilkai ir lūšys, dažnai serga niežais, pasiutlige ir kitomis ligomis.

Medžioklė. Dėl savo paslankumo, klajokliško gyvenimo būdo, mokėjimo gerai plaukti, neišrankumo maistui ir vietai mangutas plinta ir yra vienas iš pagrindinių medžioklės objektų. Nors jis, palyginti su kitais plėšrūnais, yra visliausias, tačiau tik apie pusę jauniklių suauga, kiti žūva nuo stipresnių plėšrūnų. Manguto kailis nėra labai brangus, nepuošnus, bet patvarus ir šiltas. Kaip medžioklės objektas mangutas vertinamas dėl savo kaukolės ir kailio. Kaukolė vertinama medžioklės trofėjų parodose. Medžiojami tykojant, varant, sėlinant, su urviniais šunimis arba kitais šunimis, kai šuo sugauna žvėrelį išėjusį iš slėptuvės, spąstais. Medžioklės terminai: visus metus;