Dovinė

Medžiotojų klubas „Dovinė“

 

Registracijos vieta: Padovinio k., Liudvinavo sen., LT-69016 Marijampolės sav.

Medžioklės plotų vieta:

„Dovinė“ medžioklės plotų vienetas, yra VĮ Marijampolės miškų urėdijos Buktos, Vamabūdės, Krosnos girininkijos, Marijampolės ir Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje.

Medžioklės ploto vieneto „Dovinė“ ribos eina:

Šiaurėje:

Medžioklės plotų vieneto riba prasideda magistraliniu keliu Marijampolė- Igliauka- Prienai, nuo Marijampolės miesto ribos iki Meškėnų kaime esančios sankryžos Meškėnai-Putriškiai – Daukšiai. Ribojasi su M/k. „Tūrė“.

Rytuose

Toliau keliu Meškėnai- Putriškiai- Daukšiai iki tilto per Dovinės upę. Toliau riba tęsiasi Dovinės upe iki įtekančio Jankupelio upelio prie kelio Marijampolė – Padovinys – Daukšiai ir toliau keliu kuris eina per Geležinių km. iki kelio Liudvinavas – Gyviškės – Kumečiai, toliau riba tęsiasi melioraciniu kanalu, įtekančiu į Gudupelio upelį ir juo riba eina iki Žuvinto gamtinio rezervato apsauginio griovio. Ribojasi su M/k. „Amalva“. Toliau šiuo melioracijos grioviu ~ 700m šiaurės rytus iki Žuvinto gamtinio rezervato 7 kvartalo. Toliau kvartalinėmis linijomis tarp 7 ir 13 Žuvinto rezervato ir 17 Buktos girininkijos kvartalų. Toliau kvartalinėmis linijomis tarp Buktos girininkijos 17 ir 32, 16 ir 31, 15 ir 30, 29 ir 30, 43 ir 44, 56 ir 57, 66 ir 57, 66 ir 67 kvartalų į pietus iki Lazdijų rajono ribos. Riba tęsiasi rytų kryptimi 250 m iki kelio. Toliau šiuo keliu 100 m pietų kryptimi iki įvažiavimo į sodybą. Riba tęsiasi sodybos keliuku iki sodybos, toliau pietine jos riba iki Palių miško 68 kvartalo rytinio kampo. Ribojasi su Žuvinto gamtiniu rezervatu.

Pietuose:

Toliau pietų kryptimi riba tęsiasi iki Kiaulyčios upelio. Kiaulyčios upeliu 350 į pietus, toliau riba pasisuka vakarų kryptimi ir tęsiasi ~ 740 m iki kelio Naujavalakiai – Vartai, toliau į pietus tiesiai per Vartų kaimą iki kelio Krosna – Marijampolė. Šiuo keliu į šiaurės vakarus ~ l km. iki keliu Krosna – Marijampolė ir Vartai – Ramanavas. Nuo kelių sankryžos šiaurės vakarų kryptimi ~l,4 km. iki 71-74 kvartalo kvartalinės linijos. Ribojasi su M/k. „Tauras“.

Vakaruose:

Toliau tiesia kvartaline linija tarp 74 ir 71, 71 ir 70, 62 ir 63 kvartalų iki kelio. Toliau keliu į rytus iki 56 kvartalo. Kvartaline linija tarp 56 ir 55 kvartalų į šiaurę, toliau kvartalinėmis linijomis tarp 42 ir 55, 41 ir 54, 40 ir 53, 39 ir 52, 38 ir 39 kvartalų iki kelio tarp 24 ir25 kvartalų. Toliau šiuo keliu į šiaurę iki miško krašto. Nuo miško riba atitolsta 200 m atstumu ir tęsiasi 850 m pietvakarių kryptimi atitolus 200 m nuo miško. Toliau riba pasuka pietų kryptimi ir atsiremia į kelią. Riba tęsiasi bendro naudojimo keliuku Kolūkų km. – Ąžuolyno km. Šiuo keliu pietvakarių kryptimi iki upelio. Šiuo upeliu šiaurės vakarų kryptimi iki Šešupės upės. Šešupės upe šiaurės kryptimi pro Liudvinavą iki Marijampolės užtvankos tvenkinio ir iki kolektyvinių sodų. Ribojasi su M/k „Tauras“. Toliau kolektyvinių sodų rytiniu pakraščiu iki sodų keliuko. Šiuo keliuku iki kelio Krosna – Marijampolė. Toliau keliu Krosna – Marijampolė, šiaurės kryptimi ~l km į šiaurę iki kelio, vedančio link Narto kaimo, 1,3km iki sankryžos, toliau į šiaurę iki kelio Marijampolė -Daukšiai, toliau į šiaurę iki Marijampolės miesto ribos ir toliau tęsiasi Marijampolės miesto riba iki kelio Marijampole – Igliauka – Prienai. Ribojasi su Marijampolės miestu.

Medžioklės vieneto plotas: medžioklės plotų vieneto „Dovinė“ bendras plotas yra 8760,6 ha., tame skaičiuje laukų 7453,1 ha. miškų 1307,5 ha., vandens telkinių 26,7 ha.

Vadovas: Klubo pirmininkas Juozas Pučinskas

Kontaktinis telefonas: 8 687 12892

El. paštas: robertasp@zebra.lt

Apie klubą

Iš V. Sidarausko prisiminimų:

„1959 m. Marijampolės (tuo metu Kapsuko) medžiotojų būrelio gretos buvo nedidelės – rajone tik apie 230 medžiotojų. Medžioklės plotai buvo neribojami, medžiotojai galėjo medžioti visoje rajono teritorijoje. Medžioklės sezono metu galėjome kasdien medžioti, vėliau – tik paskirtomis savaitės dienomis: trečiadienį, penktadienį, sekmadienį. Buvo nustatytas ir sumedžiotų gyvūnų skaičius: per dieną galima sumedžioti tris kiškius, o per sezoną – ne daugiau kaip 24. Paukščių medžioklė neribojama. 

1963 m. Marijampolės rajone kūrėsi individualūs medžiotojų būreliai, jų rajone susidarė 12. Būrelio narių skaičių ir medžioklės plotus lėmė traukiami burtai. Tuo metu rajono medžiotojų tarybą sudarė 5 asmenys, kuriuos tvirtino Respublikinė medžiotojų taryba. Marijampolės medžiotojų tarybos pirmininkas buvo Vincas Adomavičius, jam padėjo ir daug darbų atliko buvęs gamtos apsaugos inspektorius Jonas Grincius. Medžiotojai – Bronius Rudaitis ir  A.Stravinskas – dalyvavo traukiant burtus, kokiam būreliui priklausysime, kokie medžioklės plotai bus paskirti. Mes papuolėme į „Šešupės“ medžiotojų būrelį, kurį sudarė 23 medžiotojai. Būreliui atiteko šie medžioklės plotai: Valstybinio žirgyno žemė, buvusių „Šešupės“, Padovinio, Janonio ir Piliakalnio kolūkių laukai. Iš viso – 5700 ha. Medžioklės miškuose plotai buvo paskirti – Varnabūdės girininkijoje – dvi eiguvos, kur dirbo eiguliai – A.Žemaitis , G. Geisleris.

Pirmuoju mūsų medžiotojų būrelio pirmininku buvo išrinktas Vladas Nešukaitis, pavaduotoju – B.Rudaitis, sekretoriumi – V.Sidarauskas.

Mūsų būrelis sumedžiotų kiškių skaičiumi pirmavo ir dabar tebepirmauja. 1965- 1966 m. rajonas gavo kiškių gaudymo tinklais planą. Turėjo būti sugauta 300 kiškių, o po to išgabenta į Rusiją. Mes per dieną sugaudavome apie 15- 25 kiškius, už kuriuos Respublikinė medžiotojų taryba sumokėdavo po 5 rub. už kiekvieną sugautą kiškį; lėšos buvo skiriamos biotechninėms priemonėms. Varnabūdės medžioklės plotuose ypač buvo gausu kiškių, o taip pat šernų, stirnų, briedžių. Visi šie gyvūnai buvo medžiojami pagal licencijas, išskyrus briedžius, kurie tuo metu nebuvo medžiojami. Bėgo metai, keitėsi žmonės, keitėsi medžioklės įstatymai. Taip pat buvo pakeičiami medžioklės plotai. Iš mūsų medžiotojų būreliui priklausančių plotų buvo atimta 400 ha laukų . Buvo motyvuota tuo, kad čia bus gausinama kiškiai. Tai buvo netiesa, šioje teritorijoje medžiojo tuometinės valdžios atstovai. Panašiai atsitiko ir su Varnabūdės girininkijos eiguvomis. Čia buvo gausu žvėrių, o jų gausėjo tik dėl to, kad mūsų būrelio nariai nuolat rūpinosi gyvūnų gausinimu. Atimti mūsų medžioklės plotai bei prie jų prijungtas miškas atiteko rajono vadovams. Šie čia ir medžiojo. Vietoj prarastų medžioklės plotų buvo paskirta Buktos miške esanti eiguva (eigulys Navakauskas), taip pat dvi eiguvos Kajeckuose – Kazlų Rūdos miške. Čia buvo daug briedžių, pasitaikydavo šernų.

Bėgant laikui daug kas keitėsi. Pablogėjus mūsų būrelio vadovo V.Nešukaičio sveikatai, būrelio pirmininku buvo išrinktas Albinas Ivonis – energingas ir geras žmogus, Buitinio kombinato vyr. inžinierius. Tada buvo pradėta duoti valstybei duoklę sumedžiotais briedžiais. Mūsų būreliui reikėjo sumedžioti 3 briedžius, tik uždrausta medžioti briedes su jaunikliais. Visi duoklei skirti briedžiai buvo sumedžioti Kajeckuose– Kazlų Rūdos miške. Už sumedžiotą briedį tuo metu mokėjo premiją – 25 rub.

Įkūrus karinį poligoną Kazlų Rūdos miške, ten mūsų būrelis neteko medžioklės plotų. Tiesa, tuometinė rajono medžiotojų ir žvejų taryba mums skyrė Buktos miške kitą eiguvą (eigulys – Buzas). Tai ten gavome dvi eiguvas. O valdžios vyrai iš mūsų reikalavo vis daugiau duoklės – ne tik sumedžiotų briedžių, bet ir šernų. Per sezoną turėdavome sumedžioti apie 20 – 30 šernų, bent 2 briedžius. Tiek žvėrių ir buvo sumedžiota Buktos miške.

Netekus būrelio vadovo Albino Ivonio, pirmininku išrenkamas „Šešupės“ kolūkio vyr. inžinierius  A. Vaičiulionis. Tai sumanus ir daug jėgų atidavęs būrelio veiklai medžiotojas.

Esant veikliems vadovams, būrelis išliko tvirtas, medžiotojai tarpusavyje buvo draugiški, nebuvo intrigų. Būrelio nariai yra įvairių profesijų paprasti ir kultūringi žmonės. Kaip jau buvo minėta, ne kartą keitėsi būrelio vadovai. Antai dėl asmeninių motyvų būrelio pirmininkas A.Vaičiulionis atsisakė savo einamų pareigų. 1998 m. visuotiniame medžiotojų narių susirinkime klubo vadovu vienbalsiai buvo išrinktas jaunas, energingas Marijampolės elektros tinklų viršininko pavaduotojas Juozas Pučinskas. Kuris būreliui vadovauja ir iki šiol.

Lietuvai vėl tapus laisva ir nepriklausoma valstybe, teigiamus pokyčius pajuto ir mūsų būrelio nariai.

1999 m. būrelis įstojo į naujai įkurtą Sūduvos Medžiotojų Sąjungą. Įstojant į šią sąjungą buvo pakeistas ir būrelio pavadinimas į Medžiotojų klubas „Dovinė“.

Ir dabartiniais laikais klube tebėra energingų medžiotojų – tai P. Kavaliauskas, V. Mikučiauskas, G. Gumauskas ir kt., klubo veikloje nebedalyvauja ir „veteranai“ – B. Rudaitis, A. Paliulis, S. Pockevičius. Žodžiu klubas yra tvirtas ir darnus, visi susitelkę darbui, tik reikėtų prašyti Dievo dabartiniam mūsų vadovui  J. Pučinskui ir visiems sveikatos…“

Šiuo metu klube yra 44 nariai.

Pagrindiniai klubo tikslai yra nuolatos rūpintis klubui priskirtais medžioklės plotais, gerinti jų būklę, racionaliai tvarkyti medžioklės ūkį. Šiems tikslams pasiekti klube nustatyta kanopinių žvėrių ketvirtiniai sumedžiojimui limitai, kas leidžia saugoti ir gausinti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Klubo nariai yra suskirstyti į penkias grandis. Kiekviena grandis turi vadovą, per kuriuos yra platinamas su klubo veikla susijusi informacija, žurnalas „Medžiotojas ir medžioklė“ (šį žurnalą užsako klubo valdyba), bei visa kita informacija susijusi su taisyklių ir norminių aktų pasikeitimais. Šios priemonės padeda vienyti klubo narius, padeda operatyviai keistis svarbia informacija, stiprina organizuotumą

Paminint sėkmingesnes medžiokles reikėtų paminėti 2010-2011 m. medžioklės sezonu sumedžiotus du vilkus ir po ilgo laiko sumedžiotą briedžio patiną, kurio ragai, artimiausioje trofėjų parodoje turėtų būti, įvertinti sidabru. Vilkus sumedžiojo Vytautas Mikučiauskas ir Valdas Kavaliauskas, briedžio patiną– Algimantas Paplauskas.