Sasna

Medžiotojų klubas ,,SASNA”

Klubas Marijampolės rajono valdyboje įregistruotas 1992 m. balandžio 15 d. Tai pirmasis medžiotojų klubas rajone ir pirmasis išstojęs iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos. Vienas iš Sūduvos medžiotojų sąjungos įkūrėjų. 2006 m. perregistruotas pagal asociacijų įstatymą. Klubo pirmtakas – Sasnavos medžiotojų būrelis, įkurtas 1966m.
Apie klubo medžiotojus. Sasnavos medžiotojų būrelį įkūrė 17 medžiotojų. Vėliau medžiotojų skaičius didėjo. Daugiausia medžiotojų – 33 buvo 1994 m. Šiuo metu klube yra 24 medžiotojai. Nuo būrelio įkūrimo dienos dar medžioja Zigmas Jusas. Septyniolika (t.y. 71%) medžiotojų turi medžiotojo-selekcininko kvalifikaciją. Medžiotojų amžiaus vidurkis 49 metai: jauniausias – 23 m., o vyriausias 79 m. Mieste gyvena 16 medžiotojų (t.y. 66%) ir 8 (t.y. 34%)-kaime. Klube medžioja: pensininkų – 5 (t.y. 20%), tarnautojų – 6 (t.y. 25%), verslininkų – 5 (t.y. 20%), ūkininkų 3 (t.y. 12%) ir darbininkų 5 (t.y. 20%).
Klubo pirmtakui, Sasnavos medžiotojų būreliui, nuo įkūrimo visą laiką vadovavo Sasnavos girininkijos eigulys Zigmas Jusas. Klubui jis vadovavo nuo įkūrimo iki 1995m. rudens. Iš jo vadovavimą perėmė Alius Lenkutis (gim.1967m. išsilavinimas vidurinis). 2010m. vasario 21d. visuotinio narių susirinkimo metu Alius Lenkutis atsistatydino iš klubo pirmininko pareigų, buvo atšaukta ankstesnė taryba ir įvyko rinkimai po kurių klubo pirmininku buvo išrinktas Juozas Lenkutis ( gim.1975 m. išsilavinimas aukštasis universitetinis, medžiotojo stažas nuo 1994 m.)Tarybos nariais išrinkti: Juozas Lenkutis, Alius Lenkutis, Ramūnas Arcikauskas, Arūnas Gylys, Algirdas Krutulis Klubo iždininkas Arūnas Gylys. Klubo ir valdybos pirmininkas Juozas Lenkutis. Kontrolės komisija susideda iš trijų klubo narių.
Klubo nario metinis mokestis yra 200 Lt. (yra ir tiksliniai mokesčiai). Įstojimo į klubą mokestis yra 500 Lt.. Medžiotojai dalyvaujantys medžioklėje svečio teisėmis už medžioklės dieną klubą paremia 30 lt.
Medžioklės plotai. Klubas nuomoja 4121,7 ha. Po 2003 m. plotų perregistravimo, tai vadinasi medžioklės plotų vienetas „Sasna“. 2008 metais buvo padarytos medžioklėtvarkos projektas. Plotai yra Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių teritorijose. Miškas – 1267,1 ha yra Marijampolės miškų urėdijos Sasnavos girininkijos Varnabūdės miško masyvo dalis. Miškas priklauso I, II, III kategorijai, daugiausia miško I kategorijos. Laukų – 2845,4 ha esančių Plutiškių seniūnijoje, dabar priklausantys ūkininkams. Vandens telkinių – 9,2 ha. Vienam medžiotojui tenka 172 ha medžioklės plotų; t.y. 53 ha miško, 118 ha laukų.
MEDŽIOJAMŲJŲ ŽVĖRIŲ APSKAITA
Žvėrių rūšys
Metai Briedžiai Taurieji elniai Stirnos Šernai Pilkieji kiškiai Lapės Bebravietės
1971 5 39 23 55 6
1976 7 51 34 75 9
1980 4 3 37 27 39 6
1983 3 10 35 27 39 6
1988 5 41 45 46 52 7
1989 4 48 57 62 93 8
1990 4 29 69 50 116 5
1991 1 40 84 50 144 18
1995 24 41 23 161 8 2
1998 12 57 19 252 44 2
1999 6 101 26 246 55 1
2000 7 5 126 13 188 23 2
2001 5 4 126 10 3
2002 3 95 13 2
2003 3 1 93 14 3
2004 6 1 137 19 2
2005 7 139 17 2
2006 8 105 18 21 2
2007 7 125 20 18 4
2008 9 144 21 70 26 5
2009 7 2 152 26 70 22 6
2010 6 161 35 50 20 5
SUMEDŽIOJIMAS
Sumedžiota per medžioklės sezoną
Gyvūnų rūšys 94/95 95/96 96/97 97/98 98/99 99/00 00/01 01/02 02/03 03/04 04/05 05/06 06/07 07/08 08/09 09/10
Briedžiai 1 1
Taurieji elniai 11 5 6 2 2 1 1
Stirnos 11 7 1 6 10 22 24 28 19 22 24 18 21 26 28
Šernai 26 20 21 13 17 12 5 8 13 12 7 16 30 31 64 81
Bebrai 1 1 3 1 1 1 7 2 6 3 4 3
Kiškiai 33 38 46 71 76 56 46 36 48 43 56 12 17 7 20 17
Lapės 5 10 12 15 22 7 17 8 14 7 24 17 10 18 27 27
Kiaunės 1 1 1 3 3 3 7 21 20 8 10 1 1 1 6
Ondatros 11 6
Mangutai 2 3 3 6 1 5 3 21 13 18 7 7 4 5 12
Vilkai 1
Kurapkos 3 4 4 30 9 7 5 3 6 5
Slankos 14 16 17 15 13 13 14 13 9 6 2
Antys 10 38 27 6 8 17 5 6 16 3 5 5 3 97 74
Laukiai 1 1
Žąsys 1
MEDŽIOKLIŲ SKAIČIUS
Įvyko medžioklių per medžioklės sezoną
Medžioklės būdai 94/95 95/96 96/97 97/98 98/99 99/00 00/01 01/02 02/03 03/04 04/05 05/06 06/07 07/08 08/09 09/10
Kolektyvinės medž. varant miške 13 14 12 11 8 10 11 12 11 9 10 11 10 10 8 9
Kolektyvinės medž. laukuose 1 2 3 3 4 4 4 3 3 4 3 2 2 2 5 6
Viso kolektyvinių medž. per sezoną 14 16 15 14 12 14 15 15 14 13 13 13 12 12 13 15
Medžioklės plotų technologinis sutvarkymas
Klubo medžioklės plotuose medžioklei tykojant yra pastatyti 9 stacionarūs ir apie 20 kilnojamų tykojimo bokštelių. 1994 m. Smalinyčios kaime, savo medžioklės plotuose, klubas už savo lėšas įsigijo sodybą, kurią medžiotojai vadina „Fazenda“. Prie sodybos įrengta veterinarinius reikalavimus atitinkanti žvėrių pirminio apdorojimo aikštelė. Į sodybą susirenkame ne tik doroti žvėrių, pasislėpti nuo lietaus ar sniego, bet ir pailsėti su šeimomis bei draugais, rengiame šventes. Klubas turi „lėkštelių“ svaidymo įrenginį, tad medžiotojai turi galimybę išbandyti taiklumą į skrendantį taikinį. Tai ypač aktualu dabar, kai uždrausta pavasarinė slankų medžioklė, palaikyti formą.
Medžiojamosios faunos apsauga ir gausinimas
Klubo medžioklės plotuose buvo naikinami žalingi gyvūnai, ypač balandžio – gegužės mėnesiais, kai varnos peri. Būdavo sunaikinama ne tik varna, bet ir kiaušiniai ar paukščiukai. Nuo 1996 m. iki 2000 m. sunaikinta 5 valkataujantys šunys, 3 katės, 108 pilkosios varnos, 5 šarkos, 11 kranklių. Paskutiniais sezonais, o ypač įstojus į ES, iš šio sąrašo neliko ką medžioti, tiksliau ką naikinti, tik varnas bet ir tai pavasarį negalima. Šio draudimo vaisiai matosi kiškių sumedžiojimuose: kasmet laimikio būna vis mažiau. Dar prisideda ir žemės ūkio technika ir pesticidai.
Iki 2000 m. klubo medžioklės plotuose pastebėti 3 akivaizdūs brakonieriavimo atvejai. Buvo sužeistas šernas, o po savaitės buvo sulaikyti ir brakonieriai. Tai Subačiškių kaimo gyventojas (beje gyvenantis klubo medžioklės plotuose) V. V. su žentu. Iš jų paimta du šautuvai – karabinas ir mažo kalibro karabinas su optiniu taikikliu. Jie buvo nubausti ir ginklai konfiskuoti. Paskutiniu metu taip pat randame brakonieriavimo pėdsakų. Tai dažniausiai būna prie kelių, kai pasnigę ir mėnesiena. Kenčia briedžiai ir stirnos.
Miške yra pagal visus reikalavimus įrengta šėrimo aikštelė. Pradėjus šerti grupelėmis, dabar plotuose yra dar penkios šėrimo aikštelės. Per sezoną sušeriame apie 10 – 15 t. cukrinių runkelių. Toną kitą grūdų, kukurūzų, kukurūzų burbuolių, grūdų išvalų. Paskutinius pora sezonų kai pagausėjo šernų, pagausėjo ir išvežamų pašarų kiekis. Dabar sušeriame per 10t. grūdų, kukurūzų, žirnių. Nespjauna šernai su stirnomis ir į obuolius, kurių nuvežame ne vieną maišą. Žiemos metu šėryklose visada yra pašarų. Taip pat yra pavienių ėdžių elniams bei stirnoms. Bet elniams jų nereikia, nebent randame pėdsakus. Paskutinį sezoną jau pora elnių gyveno pastoviai. Stirnos mieliau lankosi šernų šėryklose. Tačiau pagal mūsų plotą turim daug briedžių. Tik jų neleidžiama medžioti, nors miškininkai ir keiksnoja juos dėl miškui daromos žalos. Miškas kertamas intensyviai, tad šakelių pagraužti briedžiams ir stirnoms yra gausiai.
Kuo turtingi klubo medžiotojai
Graižtvinius medžioklinius šautuvus turi 11 medžiotojų. 3 medžiotojai turi mažo kalibro karabinus, 1 – kombinuotą šautuvą. Klubo medžiotojai turi 4 šunis: 3 laikas ir kurtsharą.
Trofėjų, įvertintų medaliais, gausa klubo medžiotojai pasigirti negali. Tik buvęs ilgametis klubo vadovas Z. Jusas sumedžiojęs, 1985m. šerną, iltys įvertintos aukso medaliu (128,7 balo), 1988 m., taurųjį elnią ragui įvertinti taip pat aukso medaliu (221,94 balo) ir vilką kurio kaukolė ir kailis medaliniai. A.Lenkučio 2005 m. nušauto šerno iltys įvertintos pirmo laipsnio diplomu( 120.70 balo).A.Lenkučio sumedžiotos lapės kaukolė įvertinta antrojo laipsnio diplomu (24,92 balo).
Medžioklės tradicijos ir kultūra
Kolektyvinėse medžioklėse pagerbiamas taikliausias medžiotojas kuriam įteikiamas „Medžioklės karaliaus“ medalis taip pat nepamirštama ir „gailestingasis“ medžiotojas( kuris daugiausiai išauna netaiklių šūvių) jam įteikiamas „ Gailestingiausias medžiotojas“ medalis.
Dalyvaujame Sūduvos medžiotojų sąjungos organizuojamose šventėse Dovinės vingyje. Organizuojame strėlyčių mėtymo į taikinį varžybas. Taip pat aktyviai dalyvaujame kitų klubų rengiamose rungtyse. Iškovojame įvairių prizų ir diplomų. Poroje švenčių klubo trofėjų stendas buvo pripažintas geriausiu tarp dalyvavusių šventėje klubų. Paskutinėje šventėje rimčiausias laimėjimas – trečioji vieta šaudant graižtviniu šautuvu į taikinį.
Nuo 2002 metų rengiame klubo šventes. Renkamės su žmonomis, vaikais ir prijaučiančiais medžioklei. Šiemet turėtų būti devinta šventė. Artėja dešimtmetis. Kaip ir dera medžiotojams pagrindinės rungtys yra šaudymas. Tai – kulkomis į taikinį, į skrendančius taikinius ir iš orinio šautuvo. Turime ir pereinamąją taurę taikliausiam klubo šauliui. Kas ją laimės tris kartus, pasiliks visam laikui. Po du kartus taurę laimėjo R. Arcikauskas ir A. Lenkutis, vieną V. Šmerauskas, J.Lenkutis. Kad būtų įdomu visiems, yra ir kitokių rungčių: strėlyčių mėtymas, puodynės daužymas, šautuvo surinkimas, šaudymas iš timpos į balionus ir t.t. Po truputį išgyvendinama tradicija „mėsą į krepšius ir namo iki kito karto“.
Apie kai kurias sėkmingesnes bei įdomesnes medžiokles
Prieš penkiolika metų, kai buvo daugiau žvėrių, A.Lenkutis, medžiodamas dar tik pirmą sezoną, varymo metu iššovė 8 šūvius. Nušovė 2 šernus (2 šūviai) ir 2 lapes (4 šūviai), bei prašovė 2 šernus. Dabar dažniausiai tiek šūvių būna per visą medžioklės dieną.
Medžiojant tykojant prie pasėlių medžiotojas J. Dibisteris per vieną vakarą iššovė 11 šūvių iš graižtvinio šautuvo. Jis nušovė 3 tauriuosius elnius, 2 šernus bei 2 šernus prašovė.
1996 m. gruodžio 15 d. miške įvyko kolektyvinė medžioklė varant. Joje sumedžiota 7 šernai.
1997 m. sausio 26 d. kolektyvinėje medžioklėje varant sumedžiota 4 taurieji elniai (patinas, 2 patelės ir jauniklis) ir 2 šernai.
2004 m. lapkričio 21 d. kiškių medžioklėje laukuose dalyvavo 29 medžiotojai. Sumedžiota 26 kiškiai, 3 lapės ir varna.
2005m. sausio 16d. kolektyvinėje medžioklėje miške vieno varymo metu buvo nušauti 4 šernai.
KLUBO PIRMININKAS
JUOZAS LENKUTIS
medziotojuklubas.sasna@gmail.com