{"id":235,"date":"2020-12-15T22:03:59","date_gmt":"2020-12-15T20:03:59","guid":{"rendered":"http:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/?page_id=235"},"modified":"2021-07-11T13:32:54","modified_gmt":"2021-07-11T11:32:54","slug":"zverys","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/?page_id=235","title":{"rendered":"\u017dv\u0117rys"},"content":{"rendered":"\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tBarsukas (Meles meles)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/strong><\/p>

Paplitimas<\/strong>. Eurazijos mi\u0161k\u0173 zonoje.<\/p>\n

I\u0161vaizda, matmenys<\/strong>. 8- 10 kg., ruden5 14- 15 kg. Svorio, k\u016bnas i\u0161t\u0119stos cilindro formos, snukis plei\u0161ti\u0161kai nusmail\u0117j\u0119s, kojos trumpos, uodega trumpa, ma\u017eiau nei tre\u010ddalis k\u016bno ilgio, ausys trumpos, apvalios, vir\u0161utin\u0117 k\u016bno pus\u0117 balsva, juosvai pilka, apatin\u0117- juoda. I\u0161ilgai galvos ir skruost\u0173- baltos juostos, matomos ir nakt\u012f. Koj\u0173 (ypa\u010d priekini\u0173) pir\u0161tai su tvirtais ilgais nagais. \u0160eriasi barsukai vien\u0105 kart\u0105 per metus (nuo- baland\u017eio pabaigos). Vasar\u0105 barsuko kailis be poplaukio, jis pradeda augti rugpj\u016b\u010dio pabaigoje, rudeni pailg\u0117ja, patank\u0117ja ir lapkri\u010dio prad\u017eioje subr\u0119sta. Uosl\u0117 ir rega jo silpna. Barsuk\u0173, ypa\u010d patin\u0173, gerai i\u0161lav\u0117jusios pauodegio liaukos, gaminan\u010dios labai stipraus nemalonaus kvapo skyst\u012f.<\/p>\n

Buvein\u0117<\/strong>. Tai vienintelis pl\u0117\u0161r\u016bnas, kuris gyvena i\u0161skirtinai tik savo i\u0161sikastuose urvuose. Mi\u0161kuose, kr\u016bmuose, da\u017eniausiai pietvakarin\u0117je pakilios vietos ar \u0161laito pus\u0117je, po med\u017ei\u0173 \u0161aknimis ar stambiais rieduliais, netoli vandens telkinio barsukai \u012fsirengia gyvenviet\u0119. Urv\u0173 gylis priklauso nuo gruntini\u0173 vanden\u0173 lygio, kartais siekia net 2,5 m. Urv\u0173 kasmet daug\u0117ja, gaus\u0117ja ang\u0173, susidaro labai sud\u0117tingos keli\u0173 auk\u0161t\u0173 kolonijos. I\u0161kastas \u017eemes barsukas i\u0161 urvo atbulas i\u0161stumia viena kryptimi, tuo b\u016bdu susidaro takas su 25\u201430 cm plo\u010dio ir apie 20 cm auk\u0161\u010dio pylimais i\u0161 \u0161on\u0173. Kuo toliau nuo angos, tuo pylimai \u017eemesni, iki lieka tik tolygiai i\u0161barstytos \u017eem\u0117s. \u017dem\u0117s nuo angos nustumiamos net iki 7,5 m. Toks kasimo b\u016bdas b\u016bdingas tik barsukui, pavyzd\u017eiui, lap\u0117 i\u0161 urvo \u017eemes i\u0161\u017eeria v\u0117duokl\u0117s forma aplink ang\u0105. Barsuko kolonij\u0173 dydis priklauso nuo jose gyvenan\u010di\u0173 \u017ev\u0117reli\u0173 skai\u010diaus: suaug\u0119 vaikai pasilieka toje pa\u010dioje kolonijoje, tik ja i\u0161ple\u010dia. Didesn\u0119 gyvenimo dal\u012f barsukas praleid\u017eia urvuose. Jau ruden\u012f jis pradeda ruo\u0161tis \u017eiemos miegui. Intensyviai maitindamasis jis sukaupia dideles riebal\u0173 atsargas, kurias naudoja miegodamas. (Suaug\u0119 barsukai sveria apie 10 kg, ruden\u012f – apie 15 kg.). U\u017e\u0117jus \u0161al\u010diams, barsukas u\u017emiega. \u012emigio metu, kuris trunka apie 5 m\u0117n., visi gyvybiniai \u017ev\u0117relio procesai sul\u0117t\u0117ja, krenta k\u016bno temperat\u016bra. Atodr\u0117ki\u0173 metu kartais barsukas i\u0161eina i\u0161 urvo, ta\u010diau ne\u0117da. Ne\u0117da barsukas tuo metu nei zoologijos soduose, nei kitomis nelaisv\u0117s s\u0105lygomis. Savoti\u0161ki yra barsuko santykiai su kitais urviniais pl\u0117\u0161r\u016bnais – lap\u0117mis, mangutais. Pasitaiko kolonij\u0173, kuriose vienu metu visos trys r\u016b\u0161ys veda vaikus. Ta\u010diau pasteb\u0117ta, kad barsukai apleid\u017eia savo ilgai eksploatuotas kolonijas, jeigu jose apsigyvena mangutai. Barsukai labai \u0161var\u016bs ir tvarkingi \u017ev\u0117reliai, urvus nuolat valo, \u0161varina, nustumia \u0161iuk\u0161les ir atliekas.<\/p>\n

Veisimasis<\/strong>. Jaunikliai lyti\u0161kai subr\u0119sta tik antraisiais gyvenimo metais. Po \u017eiemos \u012fmygio dar nei\u0161\u0117jusi i\u0161 urvo (kovo- baland\u017eio m\u0117n.), patel\u0117 atveda 2-3 (re\u010diau 5) jauniklius. N\u0117\u0161tumas trunka 10-11 m\u0117n., b\u016bdinga 8-9 m\u0117n. diapauz\u0117, kurios metu embriono vystymasis sustoja. Barsu\u00adkas gyvena 12- 15 m.<\/p>\n

Maistas.<\/strong> Barsukas yra tikras naktinis gyventojas ir med\u017eioti i\u0161eina saulei nusileidus ir sugr\u012f\u017eta \u012f urvus prie\u0161 au\u0161r\u0105. Labai \u0117drus. Minta varl\u0117mis, pilkaisiais pel\u0117nais, vandenin\u0117mis \u017eiurk\u0117mis, kurmiais, sliekais, moliuskais, karkvabalio vik\u0161rais (gegu\u017e\u0117s m\u0117nes\u012f sugauto barsuko skrandyje aptikta apie 400 \u012fvairi\u0173 vik\u0161r\u0173 – 40 proc. su\u0117st\u0173 vabal\u0173 buvo \u017eem\u0117s \u016bkio kenk\u0117jai). \u0116da barsu\u00adkas ir negyvas \u017euvis, neatsisako \u017eem\u0117je perin\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173, augalinio maisto: uog\u0173, vaisi\u0173. Geriausiai i\u0161lav\u0117jusi barsuko klausa. I\u0161einant\u012f \u012f med\u017eiokl\u0119 j\u012f i\u0161g\u0105sdina menkiausias \u0161akos bark\u0161tel\u0117jimas ar krentan\u010dio lietaus tek\u0161tel\u0117jimas. Gr\u012f\u017edamas i\u0161 med\u017eiokl\u0117s, barsukas eina sunkiai ir menkiau reaguoja \u012f aplink\u0105.<\/p>\n

Prie\u0161ai<\/strong>. Vilkai ir l\u016b\u0161ys. Su lap\u0117mis ir mangutais konkuruoja d\u0117l maisto ir urv\u0173.<\/p>\n

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Kaip med\u017eiokl\u0117s objektas barsukai vertinami d\u0117l savo kaukol\u0117s ir \u012fdomaus kailio. Liaudies medicinoje naudojami barsuko taukai. Kai kuriuose kra\u0161tuose barsuko m\u0117sa valgoma, ta\u010diau j\u0105 privaloma tikrinti d\u0117l trichinelioz\u0117s. Barsukai med\u017eiojami tykojant ir su urviniais \u0161unimis juos i\u0161varant\/sugaunat. Barsukas stiprus \u017ev\u0117ris ir ne kiekvienas \u0161uo paj\u0117gia j\u012f \u012fveikti, neretai barsukas \u0161un\u012f u\u017espei\u010dia olos kanale ir u\u017ekasa. Med\u017eiokl\u0117s terminai: nuo spalio 1 d. iki gruod\u017eio 1 d.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tRudoji lap\u0117 (vulpes vulpes)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/strong><\/p>

Paplitimas<\/strong>. Eurazijoje, mi\u0161k\u0173 ir tundros zonoje. \u0160iaur\u0117s Amerikoje. Lietuvoje paplitusi visur ir gausi. \u00a0<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys<\/strong>. M\u016bs\u0173 mi\u0161k\u0173 lap\u0117s vidutini\u0161kai sveria 5,5 kg, kartais pasitaiko ir stambesni\u0173- iki 7 kg. Tai vidutinio dyd\u017eio, laibas, grak\u0161tus \u017ev\u0117relis, ilga, tiesia, gausiai plaukuotas, da\u017eniausiai baltu galu, iki pus\u0117s ilgio uodega. Plaukai \u0161veln\u016bs, rusvi, gelsvai rusvi arba rausvi su baltais galiukais nugaroje, kr\u016btin\u0117 ir pilvas balti, kojos juodos. Lap\u0117s p\u0117dos labai pana\u0161ios \u012f kiemsargio \u0161uns. Lap\u0117s, kaip ir vilko, koj\u0173 vidini\u0173 pir\u0161t\u0173 pagalv\u0117l\u0117s yra tiek atsiki\u0161usios \u012f priek\u012f, kad tarp j\u0173 u\u017epakalin\u0117s dalies ir \u0161onini\u0173 pir\u0161t\u0173 pagalv\u0117li\u0173 priekin\u0117s dalies galima pad\u0117ti degtuk\u0105. Tuo tarpu daugumos \u0161un\u0173 \u0161onini\u0173 pir\u0161t\u0173\u00a0galai siekia beveik iki pus\u0117s vidini\u0173 pir\u0161t\u0173 pagalv\u0117li\u0173.<\/span><\/p>

Lapi\u0173 i\u0161mat\u0173 aptinkama \u012fvairiose vietose: prie stulp\u0173, akmen\u0173. La\u00adp\u0117s i\u0161matos primena \u0161uns i\u0161matas, yra rudai gelsvai \u017ealios arba pilkai juodos. Saul\u0117je ilgai pagul\u0117jusios, jos tampa balsvos.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Lap\u0117 gyvena \u012fvairiose vietose: tankiuose mi\u0161kuose, kr\u016bmuose. Labiausiai m\u0117gsta kalvotas, mi\u0161kingas vietas, kur netoli yra dirbam\u0173 lauk\u0173, piev\u0173, upi\u0173 sl\u0117ni\u0173. Mat tokiose vietose maistas \u012fvairesnis, gausesnis ir prieinamesnis. \u0160iuo at\u017evilgiu lap\u0117ms geriausios s\u0105lygos yra Vidurio Lietuvoje, tod\u0117l j\u0173 ten gausiausia. Lap\u0117 yra aktyvi nuo saul\u0117lyd\u017eio iki au\u0161ros. Dien\u0105, susisukusi \u012f kamuoliuk\u0105, ji miega. Vietas poilsiui pasirenka ir atvirose vietose, ir tankumyne. Jauni ir nebaidyti lapiukai miega stipriau. Prie\u0161 v\u0117j\u0105 prie j\u0173 galima prieiti per \u0161\u016bv\u012f. Seniai miega jautriau, da\u017enai pakelia galv\u0105, apsidairo. Lapi\u0173\u00a0daroma \u017eala neretai perdedama. Didesni\u0173 nuostoli\u0173 jos gali padaryti tik tokiais metais, kai j\u0173 itin gausu. Nepageidaujamos lap\u0117s med\u017eiojam\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 veisimosi plotuose<\/span><\/p>

Maistas<\/strong>. Lap\u0117s maistas \u012fvairus, nors apie 40 proc. jo sudaro peliniai grau\u017eikai, kuriais ji minta i\u0161tisus metus. Pasigauna lap\u0117 ir stambesnio grobio -pauk\u0161\u010di\u0173, ki\u0161ki\u0173, stirniuk\u0173, ypa\u010d pavasar\u012f ir vasar\u0105, kada urvuose laukia jauni lapiukai. Minta ir bestuburiais – i\u0161kasa daug karkvabali\u0173 lerv\u0173, \u0117da vabalus. Sugauto ki\u0161kio ar kito stambesnio \u017ev\u0117ries lap\u0117 i\u0161 karto nesu\u0117da. Nuo\u0161alesn\u0117je vietoje priekin\u0117mis kojomis i\u0161kasa duobut\u0119 ir \u012fd\u0117jusi grobio liku\u010dius, nosimi u\u017ekasa. Su dideliu malonumu, net b\u016bdama soti, lap\u0117 gaudo peles, da\u017enai pa\u017eaidusi, palieka jas nesu\u0117stas. Jei pagrindinio maisto ma\u017eai ar jis sunkiai prieinamas, minta lap\u0117 ir maita. Kai \u017eem\u0117 su\u0161ala 3- 4 cm, lap\u0117 pelini\u0173 grau\u017eik\u0173 i\u0161 urv\u0173 nebegali i\u0161sikasti. Prisikasa prie j\u0173 tak\u0173 po sniegu ir gaudo i\u0161einan\u010diuosius maisto ie\u0161koti. Ie\u0161kodama maisto, lap\u0117 atlieka ilgas keliones. Vidutini\u0161kai lap\u0117s aktyvumo teritorija yra 6- 8 km skersmens. Nustatyta, kad mi\u0161kuose lap\u0117s mar\u0161rutai trumpesni negu laukuose, nes \u010dia jos grobis stambesnis. (Laukuose ji, kaip min\u0117ta, da\u017eniausiai tik peliauja.) I\u0161kritus sniegui, lap\u0117s paros mar\u0161rutas tiek laukuose, tiek mi\u0161kuose sutrump\u0117ja. Lap\u0117 vengia gilaus sniego, o naudojasi savo senais ar ki\u0161kio takais ir net keliais. Patina: stambesni, jiems reikia daugiau maisto, tod\u0117l j\u0173 paros mar\u0161ru\u00adtas apie 10,5 km, pateli\u0173 – 8,2 km. Be to, \u017eiem\u0105, prasid\u0117jus rujai, patinai darosi aktyvesni. Lap\u0117s keliai i\u0161 vienos med\u017eiokl\u0117s vietos \u012f kit\u0105 labai tiesus. Paprastai ji stengiasi eiti pakr\u016bm\u0117mis, patvoriais, kad but\u0173 nepaste<\/span>b\u0117ta. Med\u017eiok\u00adl\u0117s teritorij\u0105, kur jau anks\u010diau buvo pa\u010diupusi grob\u012f, ji gerai ap\u017ei\u016bri, i\u0161vaik\u0161to.<\/span><\/p>

Veisimasis<\/strong>. Vasario m\u0117nes\u012f prasideda lapi\u0173 ruja. Tuo metu da\u017enai girdimas j\u0173 lojimas. Patel\u0117s po trij\u0173 trump\u0173 sulojim\u0173 staugia vienodu tonu. Patinai loja nestaugdami, pana\u0161iai kaip kiemsargis \u0161uo.
Po rujos lap\u0117s gyvena poromis. Lap\u0117s ne\u0161tumas trunka 56 dienas. Urve, kur\u012f i\u0161sikasa pati (ar u\u017eima kit\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 i\u0161kast\u0105), lap\u0117 atsiveda 6- 8 jauniklius. Pa\u016bg\u0117jusiems lapiukams grobis atne\u0161amas dar gyvas – taip ugdomas jaunikli\u0173 med\u017eiokl\u0117s instinktas. Besiartinant\u012f prie urvo \u017emog\u0173 ar \u0161un\u012f lap\u0117 stengiasi nuvilioti tolyn. Lodama traukiasi \u012f \u0161al\u012f. Lap\u0117s urv\u0105, kuriame auginami jaunikliai, labai lengva pasteb\u0117ti- aplink i\u0161m\u0117tyta \u012fvairaus maisto liku\u010di\u0173, kaul\u0173, plunksn\u0173 bei i\u0161mat\u0173.
Prie\u0161ai<\/strong>. Vilkai ir l\u016b\u0161ys, da\u017enai serga nie\u017eais, pasiutlige ir kitomis ligomis.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Kaip med\u017eiokl\u0117s objektas lap\u0117 vertinama d\u0117l savo kaukol\u0117s ir kailio. Lap\u0117s kaukol\u0117 vertinami med\u017eiokl\u0117s trof\u0117j\u0173 parodose. Lap\u0117s med\u017eiojamos tykojant, varant, s\u0117linant, viliojant su vilbyn\u0117mis, su urviniais \u0161unimis, sp\u0105stais. Kartais lap\u0117s kaip ir vilkai med\u017eiojami atitinkam\u0105 j\u0173 buvimo viet\u0105 apjuosus ilga virve su ry\u0161kios spalvos v\u0117liav\u0117l\u0117mis. Med\u017eiokl\u0117s terminai: visus metus;<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPilkasis ki\u0161kis (Lepus europaeus)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/strong><\/p>

Paplitimas<\/strong>. Eurazijoje (mi\u0161k\u0173 zonoje) ir Ryt\u0173 Afrikoje. Lietuvoje gyvena derlinguose laukuose, vengia dr\u0117gn\u0173, pelk\u0117t\u0173 dirv\u0173. Giri\u0173 gilumos nem\u0117gsta, ta\u010diau da\u017enas mi\u0161ko pakra\u0161\u010diuose, remiz\u0117se, upi\u0173 sl\u0117niuose, apaugusiuose med\u017eiais ir kr\u016bmais. Palankiausi pilkajam ki\u0161kiui yra tie plotai, kur derlingas dirvo\u017eemis, vidutin\u0117 metin\u0117 oro temperat\u016bra auk\u0161tesn\u0117 kaip 8\u00b0C, krituli\u0173 ma\u017eiau kaip 500 mm.
I\u0161vaizda, matmenys. <\/strong>Tai ilgomis ausimis, pilkai rusva ar juosva vir\u0161utine k\u016bno puse, ruda kr\u016btine ir kojomis, baltu pilvu. Uodega trumpa, vir\u0161utin\u0117 pus\u0117 juoda, apatin\u0117 balta. Aus\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117l\u0117 juodos. Priekin\u0117s kojos trumpos, penkiapir\u0161t\u0117s, u\u017epakalin\u0117s ilgos, keturpir\u0161t\u0117s, ilgomis p\u0117domis. Pir\u0161tai laisvi, plaukuoti, su a\u0161triais nagais. Plaukai tank\u016bs, \u0161veln\u016bs, \u017eiem\u0105 labai gausu vilnaplauki\u0173. Apsisaugoti nuo prie\u0161\u0173, ki\u0161kiui padeda slepiamoji kailio spalva. \u017diem\u0105 kry\u017ekaulio srities kailyje daugiau balsv\u0173 plauk\u0173. Ki\u0161kio spalva i\u0161 dalies priklauso nuo aplinkos. Pavyzd\u017eiui, Neringos ki\u0161kiai \u0161vies\u016bs, ma\u017eai skiriasi nuo kop\u0173 sm\u0117lio. Suaug\u0119s ki\u0161kis ruden\u012f sveria vidutini\u0161kai 4,52 kg, jauniklis – 3,82 kg. Sunkiausias LR sumed\u017eiotas ki\u0161kis sv\u0117r\u0117 5,8 kg. Med\u017eiokl\u0117s sezono metu jaunikli\u0173 tarpe paprastai sunkesni patinai, suaugusi\u0173 – patel\u0117s. Be to, ki\u0161ki\u0173 svoris kei\u010diasi ir atskirais metais, taip pat priklauso nuo geografines srities. Tod\u0117l i\u0161 k\u016bno svorio ne\u012fmanoma tiksliai nustatyti \u017ev\u0117relio am\u017eiaus.<\/p>\n

Buvein\u0117<\/strong>. Gyvena derlinguose laukuose, vengia dr\u0117gn\u0173, pelk\u0117t\u0173 dirv\u0173. Giri\u0173 gilumos nem\u0117gsta, ta\u010diau da\u017enas mi\u0161ko pakra\u0161\u010diuose, remiz\u0117se, upi\u0173 sl\u0117niuose, apaugusiuose med\u017eiais ir kr\u016bmais. Neretas ir miest\u0173 parkuose ar soduose. Didesn\u0119 met\u0173 dal\u012f ki\u0161kiai gyvena pavieniui. Maitinasi vakarais ir rytais, \u017eiem\u0105 – net ir naktimis. Maisto ie\u0161koti i\u0161eina \u017einomais trumpiausiais takais, ta\u010diau tik ramioje teritorijoje, naudojasi kelias dienas tais pa\u010diais guoliais. Pasimaitin\u0119s ki\u0161kis eina pogulio: i\u0161 pagrindinio kelio dideliu \u0161uoliu nu\u0161oka \u012f \u0161al\u012f ir pasislepia \u012fdubime (kartais ir pats j\u012f i\u0161sikasa), auk\u0161toje \u017eol\u0117je, vagoje, prie med\u017ei\u0173 kamien\u0173 ar kr\u016bmuose. Guli kiskis ant pilvo, suglaud\u0119s ausis ir u\u017esimerk\u0119s. \u017diema, jis \u012fsikasa \u012f snieg\u0105 ir, siau\u010diant p\u016bgoms, ten prat\u016bno.
Ki\u0161kis pripranta prie savo gyvenamosios teritorijos, kuri\u0105 kei\u010dia tik trikdomas arba d\u0117l nepalanki\u0173 oro s\u0105lyg\u0173. Jeigu ramu, ki\u0161kis da\u017eniau slepiasi mi\u0161ke, o jeigu v\u0117juota – lauke, nes med\u017ei\u0173 \u0161naresys ir \u0161ak\u0173 tra\u0161k\u0117jimas slopina art\u0117jan\u010dio pavojaus garsus. Ki\u0161kio gyvena\u00admosios teritorijos skersmuo – apie 3 km. Didesnes migracijas atlieka ki\u0161kiai, perkelti \u012f kitus med\u017eiokles plotus.
Tur\u0117damas stiprias u\u017epakalines kojas ir gana didel\u0119 \u0161ird\u012f, ki\u0161kis gali palyginti greitai ir ilgai b\u0117gioti. Trumpose distancijose jis gali pasiekti iki 80 km per val. greit\u012f. Ki\u0161kio \u0161uoliai yra iki 3- 4 m ilgio ir 2 m auk\u0161\u010dio. Apsidairyti po aplink\u0105 ki\u0161kis atsistoja ant u\u017epakalini\u0173 koj\u0173. Ki\u0161kio klausa labai gera, bet rega silpna: spalvas jis skiria menkai, geriau \u012f\u017ei\u016bri tik judant\u012f daikt\u0105. Ki\u0161kis per par\u0105 su\u0117da apie 88 g \u012fvairaus pa\u0161aro.<\/p>\n

Maistas<\/strong>. Pavasar\u012f ir vasar\u0105 \u0117da daugiau ank\u0161tini\u0173 ir varpini\u0173 augal\u0173, ruden\u012f ir \u017eiem\u0105, kol n\u0117ra sniego,- dobil\u0173 s\u0117kl\u0173, \u017eiemken\u010di\u0173 \u017eelmen\u0173. Sniego dangai pasiekus 15- 20 cm ir apled\u0117jus, ki\u0161kiai grau\u017eia medeli\u0173 \u017eiev\u0119, \u0161akeles, jaunus medelius.<\/p>\n

Veisimasis<\/strong>. Ki\u0161kio veisimosi laikotarpis gana ilgas. Lietuvoje jo ruja prasideda sausio antrojoje pus\u0117je, o labai \u0161altomis \u017eiemomis – vasario m\u0117nes\u012f \u0161iuo laikotarpiu ki\u0161kiai gyvena b\u016briais. Vien\u0105 patel\u0119 neretai vaikosi keli patinai, tarp kuri\u0173 vyksta ar\u0161ios kovos. Anks\u010diau pradeda rujoti sen\u0117s patel\u0117s. Jaunikl\u0117s patel\u0117s lyti\u0161kai subr\u0119sta tik 7- 8, o patinai – 5- 6 m\u0117nesi\u0173. Praslinkus 42- 43 dienoms po poravimosi, ankstyvose pavasario vadose gimsta 1- 2, vasar\u0105 – 3- 4 ki\u0161ku\u010diai. Gausesn\u0117s sen\u0173 pateli\u0173 vados. Vasario pabaigoje- kovo prad\u017eioje, o kartais ir baland\u017eio m\u0117nes\u012f gim\u0119 ki\u0161ku\u010diai neretai \u017e\u016bva d\u0117l nepalanki\u0173 oro s\u0105lyg\u0173. Nors prakti\u0161kai vis\u0105 vasar\u0105 galima rasti ma\u017e\u0173 ki\u0161ku\u010di\u0173, ta\u010diau ry\u0161kiausi yra 3 masi\u0161ko ki\u0161ku\u010di\u0173 vedimo laikotarpiai: I – gegu\u017e\u0117s pabaiga-bir\u017eelio prad\u017eia, II – liepos ir III – rugs\u0117jo m\u0117nesiai. Vis d\u0117lto n\u0117\u0161\u010di\u0173 ir \u017eindan\u010di\u0173 pateli\u0173 pasitaiko aptikti apskritus metus, netgi \u017eiem\u0105. Gim\u0119 ki\u0161ku\u010diai i\u0161 karto gerai mato, yra jau su \u0161iltu kailiuku. Tuoj pat patel\u0117 juos pamaitina labai riebiu savo pienu ir, jei negresia pavojus, palieka kelioms dienoms vienus. Ki\u0161kiukai, prisiglaud\u0119 vienas prie kito, t\u016bno nejud\u0117dami. Pl\u0117\u0161r\u016bnui juos sunku u\u017euosti, nes dar nefunkcionuoja ma\u017eyli\u0173 prakaito liaukos, nei\u0161skiria jie n\u0117 i\u0161mat\u0173. Jaunikliai \u017eindomi apie 3 savaites. Patel\u0117 jaunikli\u0173 ne\u0161ildo, tik maitina. Patinas neprisideda prie jaunikli\u0173 auginimo. Po keleto dien\u0173 ki\u0161kiukai pradeda \u0161okin\u0117ti, o antr\u0105 gyvenimo savait\u0119, jau \u0117da \u017eol\u0119. Galutinai fizi\u0161kai i\u0161sivysto tik per vienerius metus. Vidutinis ki\u0161kio am\u017eius- 1,5 m. (Kauno zoologijos sode ki\u0161kiai gyvena apie 10 m.) Med\u017eiokl\u0117s plotuose kartais pasitaiko 3- 5 m. ki\u0161ki\u0173, daugiausia pateli\u0173. Nema\u017eai ki\u0161ki\u0173 \u017e\u016bva pirmaisiais gyvenimo metais.<\/p>\n

Prie\u0161ai.<\/strong> Ki\u0161ki\u0173 kiekis nepastovus. Daug j\u0173 \u017e\u016bva d\u0117l nepalanki\u0173 meteorologini\u0173 s\u0105lyg\u0173, nuken\u010dia nuo laukini\u0173 pl\u0117\u0161ri\u0173j\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 bei pauk\u0161\u010di\u0173, valkataujan\u010di\u0173 ka\u010di\u0173 ir \u0161un\u0173. Pavojingi, ypa\u010d jaunikliams, yra net juodvarniai ir kovai, varnos, gandrai ir kt. Vis daugiau ki\u0161ki\u0173 \u017e\u016bva keliuose ir mechanizuot\u0173 lauko darb\u0173 metu.<\/p>\n

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Pilkasis ki\u0161kis populiarus med\u017eiokl\u0117s objektas. Med\u017eiojamas s\u0117linant, varant, prieinant \u201egrandine\u201c ar \u201ekatilu\u201c, su skalikais, kurtais, pl\u0117\u0161riaisiais pauk\u0161\u010diais. M\u0117sa valgoma, riebalai naudojami liaudies medicinoje. Pilkojo ki\u0161kio kailis nestiprus, menkos vertes. Plaukai naudojami geros kokybes fetro gamybai. Med\u017eiokl\u0117s terminai- ki\u0161kiai med\u017eiojami nuo lapkri\u010dio 3 d. iki vasario 1 d.  (su tam tikrais med\u017eiokl\u0117s taisykl\u0117se numatytais apribojamais).<\/p>


<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tOndatra (Ondatra zibethica)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/strong><\/p>

Paplitimas. <\/strong>\u0160iaur\u0117s <\/strong>Amerikoje.<\/strong> 1954- 1956 m. atve\u017eta \u012f Lietuv\u0105 ondatra paplito, \u0161iuo metu ji retesn\u0117 tik \u0160iauriniuose Lietuvos rajonuose.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> Ondatra i\u0161 pirmo \u017evilgsnio pana\u0161i \u012f vandenin\u0119 \u017eiurk\u0119, tik didesn\u0117 ir geriau prisitaikiusi gyventi vandenyje. Suaug\u0119 \u017ev\u0117reliai sveria apie 1 kg. ir yra 30- 35 cm ilgio, su 20- 28 cm uodega. Uodega pamate apvali, toliau – plok\u0161\u010dia, tarsi suspausta i\u0161 \u0161on\u0173, \u017evynuota ir apaugusi retais plaukeliais. Uodegos pamate yra 2 gerai i\u0161sivys\u010diusios muskusin\u0117s liaukos. U\u017epakalini\u0173 koj\u0173 pir\u0161tai sujungti ne visi\u0161kai i\u0161sivys\u010diusia plaukiam\u0105ja pl\u0117vele. Kailis – rudas, nugaros srityje tamsesnis, papilv\u0117s – \u0161viesesnis. Labai tankus poplaukis, retesni akuotplaukiai.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Ondatra gyvena prie stovin\u010di\u0173 ar l\u0117tai tekan\u010di\u0173 vanden\u0173 kur ve\u0161li vandens ir pelki\u0173 augmenija. \u017dv\u0117relis puikiai plauko ir nardo. Po vandeniu gali i\u0161b\u016bti iki 10 min. \u012e sausum\u0105 i\u0161eina retai, nes n\u0117ra judri ir greitai gali tapti pl\u0117\u0161r\u016bno auka. Sta\u010diuose vandens telkini\u0173 krantuose ondatra kasa urvus. \u012e\u0117jimo \u012f juos anga 11- 15 cm skersmens, visuomet po vandeniu. Urvo gale (u\u017e 3- 8 ar net 15 m. nuo angos) lizdo kamera b\u016bna jau netoli \u017eem\u0117s pavir\u0161iaus. Pakrant\u0117se ganomi galvijai da\u017enai urvus \u012flau\u017eia. Tada ondatra juos remontuoja arba kasa naujus. Prie \u012f\u0117jimo \u012f urv\u0105 gali b\u016bti ir keli trumpi urveliai. Ondatros gyvenam\u0105 viet\u0105 lengva pa\u017einti i\u0161 vandens pavir\u0161iuje plaukan\u010di\u0173 apgrau\u017et\u0173 ar sud\u0117t\u0173 \u012f kupstelius augal\u0173 liekan\u0173, i\u0161mat\u0173, maitinimosi “staleli\u0173” (nedideli\u0173 plaust\u0173, padarytu i\u0161 \u0161ak\u0173, augal\u0173 stieb\u0173, lap\u0173 ir pan.), ant kuri\u0173 daug tu\u0161\u010di\u0173 atvir\u0173 geldeli\u0173, upini\u0173 v\u0117\u017ei\u0173 liku\u010di\u0173. Jei vandens telkini\u0173 krantai \u017eemi ar u\u017epelk\u0117j\u0119, ondatra statosi trobeles ant vandenini\u0173 augal\u0173 kupst\u0173, statybai panaudodama nendres, viksvas, med\u017ei\u0173 \u0161akeles, dumblius ir \u012fvairi\u0173 kit\u0173 med\u017eiag\u0173. Trobel\u0117 yra taisyklingos formos, pana\u0161i \u012f ma\u017e\u0105 \u0161ieno kupet\u0105, iki 70- 110 cm auk\u0161\u010dio, 1.5 m skersmens. Jos viduje – 1-2 sujungtos kameros. I\u0161\u0117jimo anga, kaip ir i\u0161 urv\u0173, yra po vandeniu. Ondatra savo trobel\u0119 nuolatos remontuoja. Apleist\u0173 trobeli\u0173 statybin\u0117s med\u017eiagos d\u017ei\u016bsta, tod\u0117l statinys sukrenta, susiploja. Paprastai trobel\u0117je ar urvuose gyvena viena \u0161eima. Vienos \u0161eimos b\u016bstas nuo kitos ma\u017edaug u\u017e 100 m. \u0160i\u0173 raj\u0173 gyv\u016bn\u0173 mitybin\u0117 \u0161eimos teritorija- gana didel\u0117. Nuolat besimaitindamos ap\u017e\u0117lusiose pelkingose vietose ondatros i\u0161mina ilgus takus. Pavasar\u012f, tirpstant ledui, prasideda migracijos: tai jaunikliai ie\u0161ko laisv\u0173 vanden\u0173 \u012fsikurti ar seniai palieka senas gyvenvietes, pablog\u0117jus mitybos s\u0105lygoms. Nevienodas vandens lygis tiek \u017eiema, tiek vasar\u0105 taip pat gali buti migracij\u0173 prie\u017eastis. Taip ondatra gali nukeliauti de\u0161imtis kilometr\u0173 nuo gimt\u0173j\u0173 viet\u0173. Aktyvi ondatra daugiau vakare ir nakt\u012f, bet galima j\u0105 pamatyti ir dien\u0105.<\/p>

Maistas<\/strong>.. Minta ondatros vandens ir pelki\u0173 augalija (nendr\u0117mis, asi\u016bkliais, viksvomis, \u0161vendrais, l\u016bgn\u0117mis, vandens lelijomis, meldais, pl\u016bd\u0117mis) ir gyv\u016bniniu maistu (upiniais v\u0117\u017eiais, daugiausia moliuskais, kartais varl\u0117mis, \u017euvimis). Maisto i\u0161teklius panaudoja labai neracionaliai: su\u0117da nedidel\u0119 nugrau\u017et\u0105 augal\u0173 dal\u012f.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Veisimosi laikotarpio prad\u017eia- prad\u0117jus tirpti ledams. Tada ondatr\u0173 pora tvirtai \u012fsikuria savo trobel\u0117je ir j\u0105 saugo. Ondatros, pana\u0161iai kaip ir kiti peliniai grau\u017eikai, veisiasi gana spar\u010diai: per metus patel\u0117 veda 2- 3 kartus. Tos pa\u010dios vados patel\u0117s lytis – kai subr\u0119sta ank\u0161\u010diau negu patin\u0117liai. Pasitaiko, kad pavasar\u012f gimusios patel\u0117s dar t\u0105 pa\u010di\u0105 vasar\u0105 atveda dvi vadas. N\u0117\u0161tumas trunka 25- 26 dienas. Gimsta 7- 8 (kartais iki 14) jaunikliai, ta\u010diau j\u0173 mirtingumas didelis. Tyrimais nustatyta, kad ruden\u012f vien\u0105 ondatr\u0173 \u0161eim\u0105 vidutini\u0161kai tesudaro 8- 11 \u017ev\u0117reli\u0173.
Patin\u0173 gamtoje b\u016bna daugiau negu pateli\u0173. Jie yra paslankesni u\u017e pateles ir migruodami da\u017eniau \u017e\u016bva.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong>. Daugiausia ondatr\u0173 \u017e\u016bva \u017eiemomis nuo ilgalaik\u0117s \u017eemos temperat\u016bros. \u017dv\u0117reliams pra\u017e\u016btingas pavasar\u012f besikei\u010diantis vandens lygis. Nema\u017ea ondatr\u0173 \u017e\u016bva nuo pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173 (lapi\u0173, \u016bdr\u0173, nendrini\u0173 lingi\u0173), taip pat parazitini\u0173 susirgim\u0173.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. N\u0117ra populiarus med\u017eiokl\u0117s objektas. Med\u017eiojamas s\u0117linant, tykojant, sp\u0105stais ar gaudykl\u0117mis. M\u0117sa valgoma. Nu\u0161auta nesk\u0119sta. Kailis stiprus, mink\u0161tas, \u0161velnus. Med\u017eiokl\u0117s terminai- visus metus.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tNutrija (Myocaster coypus) <\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas. <\/strong>Piet\u0173 ir \u0160iaur\u0117s Amerika, Eurazija.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> Nutrijos ilgis nuo snukio galiuko iki uodegos \u0161aknies \u2013 45 – 60 cm, kr\u016btin\u0117s apimtis u\u017e men\u010di\u0173 \u2013 29 – 46 cm. Patinai stambesni u\u017e pateles. Skirtingai nei upinio bebro, nutrijos uodega pj\u016bvyje apvali, o ne plok\u0161\u010dia. Ji padengta tamsiai pilkais \u017evyneliais ir retais \u0161iurk\u0161\u010diais \u0161ereliais, uodegos ilgis \u2013 25 – 35 cm. Nutrija sveria 5\u20139 kg. Jos gyvena vidutini\u0161kai 8 metus. D\u0117l vertingo kailio ir m\u0117sos pla\u010diai auginama nelaisv\u0117je daugelyje \u0161ali\u0173, taip pat ir Lietuvoje. Nutrijos k\u016bnas sukump\u0119s, \u0161iek tiek i\u0161t\u0119stas. Galva santykinai didel\u0117, i\u0161 vir\u0161aus plok\u0161tesn\u0117, be susiaur\u0117jimo pereinanti \u012f tvirt\u0105 trump\u0105 kakl\u0105. Ausys trumpos, i\u0161or\u0117je \u0161iek tiek nuleistos; aus\u0173 kau\u0161eli\u0173 vid\u0173 dengia tank\u016bs p\u016bkeliai, sulaikantys or\u0105 ir apsaugantys aus\u0173 angas nuo vandens. \u0160io gyv\u016bno akys – kaktos lygyje, tod\u0117l jis gerai mato plaukdamas. \u0160nerv\u0117se esantys u\u017edarantieji raumenys neriant susitraukia. Ant vir\u0161utin\u0117s l\u016bpos ir \u017eand\u0173 auga stori \u016bseliai \u2013 vibrisos, atliekan\u010dios lietimo organ\u0173 funkcij\u0105. Nutrija turi 20 dant\u0173. Ypa\u010d gerai i\u0161sivyst\u0119 kand\u017eiai, po du kiekviename \u017eandikaulyje. Kand\u017eiai i\u0161siki\u0161\u0119, sveik\u0173 nutrij\u0173 kand\u017eiai ry\u0161kiai oran\u017einiai, o jaunikli\u0173, sen\u0173 arba ligot\u0173 nutrij\u0173 – \u0161vies\u016bs arba su tamsiomis d\u0117m\u0117mis. Kand\u017eiai auga nuolat, nudilinti arba nul\u016b\u017e\u0119 – atauga (nutrijos nudilina vir\u0161utinius kand\u017eius trindamos \u012f apatinius). L\u016bpos u\u017e kand\u017ei\u0173 susijungia (\u0161i burnos ypatyb\u0117 leid\u017eia laukin\u0117ms nutrijoms apgrau\u017eti augalus po vandeniu). Nutrijos kojos trumpos, su penkiais pir\u0161tais. Ant priekini\u0173 ir u\u017epakalini\u0173 leten\u0117li\u0173 pir\u0161t\u0173 auga a\u0161tr\u016bs u\u017elenkti nagai, u\u017epakalini\u0173 leten\u0117li\u0173 nagai \u2013 tvirtesni; gal\u016bni\u0173 p\u0117d\u0173 oda be plauk\u0173. Priekin\u0117s leten\u0117l\u0117s nedidel\u0117s, j\u0173 pir\u0161tai ilgesni, o pirmasis pir\u0161tas trumpas. Judriomis priekin\u0117mis leten\u0117l\u0117mis nutrijos \u010diumpa, prilaiko maist\u0105 prie snuku\u010dio kedena kailiuk\u0105. Tarp keturi\u0173 u\u017epakalini\u0173 leten\u0117li\u0173 pir\u0161t\u0173 yra plaukimo pl\u0117v\u0117, kaip vandens pauk\u0161\u010di\u0173, o paskutinis pir\u0161tas \u2013 nesujungtas pl\u0117ve. \u017demiau i\u0161ang\u0117s yra neporin\u0117 analin\u0117 liauka, patin\u0173 liauka labiau i\u0161sivys\u010diusi, nei pateli\u0173. J\u0173 i\u0161skyros yra aliejingos, kuriomis nutrija i\u0161trina kailiuk\u0105. Nutrijos kailis skirtingose k\u016bno dalyse nevienodas: ties pilveliu jis \u017eymiai tankesnis nei ant nugaros. \u0160is subtropinis pusiau vandeninis \u017ev\u0117relis \u0161eriasi i\u0161tisus metus. \u0160altuoju met\u0173 laiku kailiuk\u0173 kokyb\u0117 \u0161iek tiek geresn\u0117.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Gamtoje nutrijos veisiasi \u0161alia negili\u0173, l\u0117tai tekan\u010di\u0173 vandens telkini\u0173, kuriuose jos maitinasi, slepiasi nuo kaitros ir nuo pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173. Tarp kranto augal\u0173 \u0161ie gyv\u016bnai stato laikinas buveines \u2013 lizdus arba krantuose i\u0161sikasa olas. Lietuvoje n\u0117ra vienodai paplitusi, da\u017enesn\u0117 Vakar\u0173 Lietuvoje. Nutrija neprisitaikiusi gyventi u\u017e\u0161\u0105lan\u010diuose vandens telkiniuose. Ji vikriai nardo ir plaukia, bet nesiorientuoja vandenyje po ledu. \u0160is subtropinis \u017ev\u0117relis blogai i\u0161tveria \u0161alt\u012f ir skersv\u0117jus.<\/p>

Maistas<\/strong>. Nutrijos nekaupia atsarg\u0173 \u017eiemai, jos i\u0161tisus metus maitinasi vandens arba priekrant\u0117s augalais (nendr\u0117mis, \u0161vendrais, \u0161vendr\u0117mis ir kt.), pirmiausia su\u0117sdamos \u0161aknis, \u0161akniagumbius, vaisius. Jei tr\u016bksta sulting\u0173 augalini\u0173 pa\u0161ar\u0173, jos nedideliais kiekiais \u0117da med\u017ei\u0173, kr\u016bmyn\u0173 lapus ir jaun\u0173 \u0161akeli\u0173 \u017eiev\u0119.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Lyti\u0161kai subr\u0119sta 4 \u2013 5 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus. Nuo \u0161io periodo patinai yra nuolat aktyv\u016bs ir gali apvaisinti pateles. Lyti\u0161kai subrendusi\u0173 pateli\u0173 rujojimas kartojasi kas 24 \u2013 30 dien\u0173. Rujos metu patel\u0117 susiporuoja 4 \u2013 6 kartus. Atsivedusiai jaunikli\u0173 patelei pirmasis rujojimas prasideda antr\u0105j\u0105 dien\u0105 arba pra\u0117jus 2 \u2013 3 dienoms po gimdymo. Nutrij\u0173 n\u0117\u0161tumas trunka 128-133 dienas. Per metus jos gali atsivesti 2 vadas po 5- 6 jauniklius. Jaunikliai gimsta jau regintys ir su kailiuku, tamsesniu nei suaugusi\u0173. Iki 5 – 6 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus nutrijos auga intensyviausiai.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong> Vilkai, lap\u0117s.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Nutrija kaip med\u017eiokl\u0117s objektas atsirado tik nuo 2010 m. Med\u017eiojamas s\u0117linant, tykojant, sp\u0105stais, gaudykl\u0117mis. M\u0117sa valgoma ir skani. Kailis vertingas. Med\u017eiokl\u0117s terminai- visus metus<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPaprastasis me\u0161k\u0117nas (Procyon lotor)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/strong><\/p>

Paplitimas. <\/strong>Paplit\u0119s \u0160iaur\u0117s Amerikoje, d\u0117l vertingo kailio aklimatizuotas Kaukaze ir Azijoje.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> Me\u0161k\u0117nas \u2013 nedidelio \u0161uns \u016bgio, apie 65 cm ilgio ir 30 cm auk\u0161\u010dio \u017ev\u0117relis. Sveria 5-16 kg. Labai pana\u0161us \u012f mangut\u0105, nors su juo neturi nieko bendro. Jo uodega siekia 25 cm. Plaukas pilkas, galva turi savoti\u0161k\u0105 kauk\u0117s pavidalo pie\u0161in\u012f, uodega rainuota tamsiais ir \u0161viesiais skersiniais \u017eiedais.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Jo gyvenamosios vietos \u2013 seni mi\u0161kai palei upes, kur yra pakankamai uoks\u0173. Taip pat \u012fsikuria med\u017ei\u0173 drev\u0117se, uol\u0173 ply\u0161iuose. M\u0117gsta me\u0161k\u0117nas apsigyventi ir soduose. Da\u017enas priemies\u010diuose. Lietuvoje kol kas retas.<\/p>

Maistas<\/strong>. Minta pauk\u0161\u010diais, \u017euvimis, vandens grau\u017eikais, vaisiais. M\u0117gsta rie\u0161utus, giles. Neretai apsilanko gyvenvie\u010di\u0173 s\u0105vartynuose. Turi paprot\u012f plauti vandenyje maist\u0105 ir \u0161iaip visokius daiktus. Pvz.: glotnius akmenukus. Veiklus nakties metu, o dien\u0105 da\u017eniausiai miega.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. N\u0117\u0161tumas \u2013 65 dienos. Gimsta 2-8 jaunikliai. Subr\u0119sta vieneri\u0173 met\u0173.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong> Vilkai, valkataujantys \u0161unys.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Me\u0161k\u0117nas kaip med\u017eiokl\u0117s objektas atsirado tik nuo 2010 m. Med\u017eiojamas s\u0117linant, tykojant, su med\u017eiokliniais \u0161unimis. Kailis vertingas. Med\u017eiokl\u0117s terminai- visus metus.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tUpinis bebras (Castor fiber)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/strong><\/p>

Paplitimas<\/strong>. Eurazijos ir \u0160iaur\u0117s mi\u0161k\u0173 zonoje. \u0160iuo metu labai gausus ir paplit\u0119s visoje Lietuvoje, ta\u010diau tam tikr\u0173 laikotarpiu d\u0117l brangaus kailio buvo visi\u0161kai i\u0161med\u017eiotas.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys<\/strong>. Bebras yra vienas stambiausi\u0173 m\u016bs\u0173 kra\u0161to grau\u017eik\u0173. \u017dv\u0117ries k\u016bnas (kartu su uodega) yra apie 1,5 m ilgio ir sveria apie 20 kg. Ta\u010diau pasitaiko ir egzempliori\u0173 sverian\u010di\u0173 ir vir\u0161 30 kg. Bebro kailis vienas i\u0161 brangiausi\u0173 \u0161velniaplauki\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 kaili\u0173. Jis rudas, tamsiai rudas arba beveik juodas. Poplaukis labai mink\u0161tas, tankus, akuotplaukiai stamboki, reti, ilgoki. Uodega plati, plok\u0161\u010dia, dengta raginiais \u017evynais, tarp kuri\u0173 kur ne kur yra plauk\u0173, bebrui plaukiant, ji atlieka vairo funkcij\u0105. Plaukimui pritaikytos ir u\u017epakalin\u0117s bebro kojos. Jos daug didesn\u0117s u\u017e priekines, o pir\u0161tai su plaukiojam\u0105j\u0105 pl\u0117ve. U\u017epakalini\u0173 koj\u0173 antrojo pir\u0161to nagas yra dvigubas. Juo \u017ev\u0117relis kail\u012f i\u0161si\u0161ukuoja, i\u0161sivalo ir sutepa porin\u0117s analines liaukos sekret\u0105, kailis neper\u0161lampa. Be to, abiej\u0173 ly\u010di\u0173 bebr\u0173 porin\u0117s prepucionalin\u0117s liaukos i\u0161skiria vadinamuosius sruoglius (castoreum). Tai gelsvai juosvos spalvos, mink\u0161ta, pana\u0161i \u012f va\u0161k\u0105, stipraus, nemalonaus kvapo mas\u0117, kuri i\u0161d\u017ei\u016bvusi tampa tamsi, kieta ir trapi. XVIII a. sruogliai buvo vartojami liaudies medicinoje \u012fvairiems susirgimams gydyti. V\u0117liau prad\u0117ti naudoti parfumerijos pramon\u0117je.<\/p>

Buvein\u0117.<\/strong> Bebrai gyvena med\u017eiais ir kr\u016bmais apaugusi\u0173 upeli\u0173, senvagi\u0173, e\u017eer\u0173, melioracini\u0173 kanal\u0173 krantuose, i\u0161siraustuose 35- 40 cm auk\u0161\u010dio, 40- 50 cm plo\u010dio, 10- 25 m. ilgio urvuose. \u012e\u0117jimas visuomet b\u016bna \u017eemiau vandens lygio. U\u017epelk\u0117jusiose pakrant\u0117se, kur gruntas urvams rausti netinkamas, bebrai i\u0161 stor\u0173 ir plon\u0173 \u0161ak\u0173, basli\u0173, \u017eoli\u0173, dumblo stato ant vandens trobeles, kartais net trij\u0173 auk\u0161t\u0173. Ten, kur vandens lygis kinta ir vanduo apsemia trobeles arba nukrinta \u017eemiau \u012feinam\u0173j\u0173 ang\u0173, bebrai stato u\u017etvankas. Jie storus, apie 1 m ilgio baslius \u012fbeda \u012f vandens telkin\u012f, o dugn\u0105 pasroviui, apipina sausomis \u0161akomis, nendr\u0117mis, sutvirtina dumblu. Jei u\u017etvanka negili, bebrai j\u0105 pagilina, i\u0161mesdami \u017eemes, dumbl\u0105, i\u0161keldami akmenis. Praardytas u\u017etvankas bebrai tuojau pat suremontuoja. Bebr\u0173 u\u017etvankoms pak\u0117lus vandens lyg\u012f, kartais u\u017eliejami dideli \u017eem\u0117s plotai ir padaroma nuostoli\u0173 melioracijos sistemoms, keliams, mi\u0161kam ir \u017eem\u0117s \u016bkio pas\u0117liams. Vienoje vietoje bebr\u0173 \u0161eima gyvena ilgai, naudojasi tais pa\u010diais urvais ir trobel\u0117mis. \u0160eimoje tiek patinas, tiek patel\u0117 vienodai saugo savo valdas ir jas nuolat pa\u017eymi sruogliais. Ginant savo teritorij\u0105, \u012fvyksta pe\u0161tyni\u0173, kuri\u0173 metu \u017ev\u0117rys susi\u017eeid\u017eia. Daugiausia nuken\u010dia 3- 5 m. besiporuojantys beb\u00adrai, kai stengiasi ,,\u012fteisinti” savo teritorij\u0105. Bebras veiklus vakare ir nakt\u012f. Jis labai budrus, tod\u0117l pamatyti j\u012f nelengva. Gyvenviet\u0119 aptikti nesunku: 20- 30 m spinduliu aplink j\u0105 gausu apie 0,7 m ilgio nugrau\u017et\u0173 kamien\u0173 ir nuvirtusi\u0173 med\u017ei\u0173, kuriuos bebrai vartoja maistui ir statybai. Paprastai jie nupjauna med\u017ei\u0173 daugiau, negu sunaudoja. Stokodami maisto ar nor\u0117dami \u012fsigyti savo valdas ir sukurti \u0161eim\u0105, bebrai keliauja, ie\u0161kodami sau tinkam\u0173 teritorij\u0173. Tada \u0161i\u0173 \u017ev\u0117reli\u0173 galima aptikti netgi dirbamuose laukuose.<\/p>

Maistas<\/strong>. Minta bebras tik augaliniu maistu. Pavasario pabaigoje, vasar\u0105, rudens prad\u017eioje \u0117da \u012fvairias \u017eoles, \u017eiedus, pelki\u0173 ir vanden\u0173 augalus, v\u0117lyv\u0105 ruden\u012f, \u017eiem\u0105 ir ankstyv\u0105 pavasar\u012f – \u017eiev\u0119, \u0161akeles, \u0161akniastiebius. Maistui naudoja apie 200 r\u016b\u0161i\u0173 \u017eoli\u0173, med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173. \u017diemai bebrai kaupia maisto atsargas i\u0161 drebuli\u0173, gluosni\u0173, re\u010diau ber\u017e\u0173 ir lazdyn\u0173 \u0161akeli\u0173. Jas slepia po vandeniu prie \u012f\u0117jimo \u012f urvus. Pamerktose \u0161akose i\u0161tirpsta kenksmingos organizmui med\u017eiagos- tanidas, salicidai. Manoma, kad vienam bebrui \u017eiemai reikia 2-3 drebuli\u0173 ar 8-12 nestor\u0173 med\u017ei\u0173 \u0161ak\u0173..
Veisimasis<\/strong>. Bebrai gyvena poromis. Vien\u0105 trobel\u0119 paprastai u\u017eima visa \u0161eima: t\u0117vai, pirmame\u010diai ir antrame\u010diai jaunikliai. Taigi vienoje trobel\u0117je ar urve gali b\u016bti iki 10 (vidutini\u0161kai 4-5) individ\u0173. I\u0161tirta, kad \u0161eimoje abiej\u0173 partneri\u0173 am\u017eius vienodas, arba 1-2 m. skiriasi. \u017duvus vienam partneriui, naujojo am\u017eiaus skirtumas b\u016bna didesnis. Pa\u0161alinus i\u0161 \u0161eimos vien\u0105 reproduktori\u0173, \u0161eima nei\u0161yra, ir pavasar\u012f joje b\u016bna jaunikli\u0173. Pa\u0161alinus abudu reproduktorius, j\u0173 vietoje susidariusi pora vaikus veda po 1-2 met\u0173. Lyti\u0161kai bebrai subr\u0119sta antraisiais- tre\u010diaisiais, o pirm\u0105 prieaugl\u012f duoda tre\u010diaisiais- ketvirtaisiais gyvenimo metais. Rujoja \u017eiemos pabaigoj, pavasario prad\u017eioje. Bebr\u0117s ne\u0161tumas trunka 105 dienas. Baland\u017eio pabaigoje- gegu\u017ees prad\u017eioje patel\u0117 atveda 3- 4 (re\u010diau 5) bebriukus. Gyvena bebrai 15-20 m.<\/p>

Prie\u0161ai<\/strong>. Nema\u017eai bebr\u0173 \u017e\u016bsta nuo pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173- vilk\u0173, l\u016b\u0161i\u0173, lapi\u0173, mangut\u0173, valkataujan\u010di\u0173 \u0161un\u0173, pl\u0117\u0161ri\u0173j\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173, netgi lydek\u0173.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Kaip med\u017eiokl\u0117s objektas bebrai vertinami d\u0117l savo kailio ir m\u0117sos. Bebro uodega laikoma delikatesu. Bebrai med\u017eiojami tykojant, sp\u0105stais ir su urviniais \u0161unimis. Med\u017eiokl\u0117s terminai nuo rugpj\u016b\u010dio 15 d. iki baland\u017eio 15 d.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tStirna (capreolus capreolus)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/strong><\/p>

Paplitimas<\/strong>. Paplitusi visoje Europoje, i\u0161skyrus \u0161iaurinius rajonus. Stirna \u0161iuo metu Lietuvoje yra gausiausia kanopini\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 r\u016b\u0161is.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys<\/strong>. Suaugusios patel\u0117s vidutini\u0161kai sveria 26 kg, patinai – 29 (pasitaiko ir iki 40) kg. Tai lieknas, ilgakojis, beuodegis gyv\u016bnas. Galva nedidel\u0117, ausys ilgos, ant u\u017epakalio yra beform\u0117 balta d\u0117m\u0117, vadinama veidrod\u0117liu. Nors stirnos ragai palyginti nedideli, bet gerai suaug\u0119 yra gra\u017eus ir med\u017eiotojui vertingas trof\u0117jus. Normalaus suaugusio \u017ev\u0117ries ragai yra tri\u0161akiai. Spalio- lapkri\u010dio- gruod\u017eio m\u0117nesiais stirninai ragus numeta. Anks\u010diausiai ragus meta seni, o v\u0117liausiai – jauni stirninai. Netrukus pra\u00addeda augti nauji ,,aksomine” odele aptraukti ragai, labai jautrus su\u017eeidimams. Pavasariui \u012fpus\u0117jus, ragai sukaul\u0117ja. Gegu\u017e\u0117s- bir\u017eelio m\u0117ne\u00adsiais stirninai pradeda \u012f liaun\u0173 medeli\u0173 kamienus bei \u0161akas trinti ragus, nuo kuri\u0173 nuvalo sud\u017eiuvusi\u0105 ir suplei\u0161\u0117jusi\u0105 od\u0105. Balzgani ragai \u012fgauna rud\u0105 spalv\u0105, o at\u0161ak\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s ir perlai nu\u0161lifuojami iki dramblio kaulo spalvos. Galima pasteb\u0117ti, kad \u012fvairi\u0173 vietovi\u0173 stirnin\u0173 ragai kiek skirtingi. (nevienodos augimo s\u0105lygos ir paveldimumas.) Stirnos \u0161eriasi du kertus per metus: pavasar\u012f ir ruden\u012f. Vasar\u0105 b\u016bna oran\u017einio atspalvio ar rausvai rudos, \u017eiem\u0105- pilkai rudos spalvos.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Gyvena mi\u0161kuose ir laukuose, ta\u010diau n\u0117ra grynai mi\u0161ko \u017ev\u0117ris ir vengia didesni\u0173, vienod\u0173 girios masyv\u0173. K\u016bno sandara ir gyvenimo b\u016bdu ji geriausiai prisitaikiusi gyventi pami\u0161ki\u0173 tankm\u0117se, kr\u016bmuose – tose vietose, kur susisiekia pliki plotai. Tod\u0117l ma\u017euose mi\u0161kuose stirn\u0173 tankumas kelet\u0105 kartu didesnis negu stambiuose masyvuose. Taigi giri\u0173 suskaldymas \u012f mi\u0161kelius, gaus\u016bs at\u017eelian\u010di\u0173 kirtim\u0173, kr\u016bm\u0173 plotai pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais sudar\u0117 labai palankias salygas stirnai, kuri nevengia ir \u017emogaus kaimynyst\u0117s. Pietvakari\u0173 ir Vidurio Lietuvoje gyvena lauko ir kr\u016bmyn\u0173 stirn\u0173 ekotipas. Stirna yra labai s\u0117sli, prisiri\u0161usi prie gyvenamosios vietos, kurios net badaudama nepalieka. Pavasar\u012f kiekvienas subrend\u0119s patinas u\u017esiima tam tikr\u0105 teritorij\u0105, kurioje iki rudens gyvena ir gina j\u0105 nuo kit\u0173 stirnin\u0173. Nuolat apeidamas savo teritorij\u0105, patinas daugelyje viet\u0173 j\u0105 pasi\u017eymi, nutrindamas pavieniui augan\u010di\u0173 medeli\u0173 \u017eiev\u0119 bei nukapstydamas \u017eem\u0119. Individuali teritorija paprastai apima ne tik mi\u0161k\u0105, bet ir pami\u0161k\u0117s dal\u012f, kur \u017ev\u0117rys i\u0161eina ganytis. Priklausomai nuo gyvenam\u0173 plot\u0173 kokyb\u0117s, \u017ev\u0117ri\u0173 tankumo bei individuali\u0173 savybi\u0173, min\u0117tos teritorijos dydis labai nevienodas (nuo keliolikos iki keliasde\u0161imt ha). Pasitaiko patin\u0173, kurie kasmet u\u017eima t\u0105 pa\u010di\u0105 teritorij\u0105, nors jos ribas kiek pakei\u010dia. Esant per dideliam \u017ev\u0117ri\u0173 tankumui, jauni stirninai (1 – 2 m.) neberanda tu\u0161\u010di\u0173 plot\u0173 ir nesugeb\u0117dami ,,u\u017ekariauti” u\u017eimt\u0173j\u0173, b\u016bna priversti pasitraukti \u012f tolesnius, ma\u017eiau patogius. Jeigu n\u0117 toki\u0173 teritorij\u0173 neb\u0117ra, \u017ev\u0117reliai neretai \u017e\u016bva d\u0117l savoti\u0161ko organizmo i\u0161sekimo (streso b\u016bkl\u0117s). Patel\u0117s, i\u0161skyrus jaunikli\u0173 vedimo laik\u0105, neturi pastovios gyvenamosios teritorijos ir laikosi ten, kur patogesn\u0117s s\u0105lygos maitintis bei sl\u0117ptis. Stirnoms labai kenksmingas pernelyg didelis \u017ev\u0117ri\u0173 tankumas: netgi esant u\u017etektinai pa\u0161ar\u0173, menk\u0117ja \u017ev\u0117ri\u0173 vystymasis rag\u0173 kokyb\u0117, did\u0117ja lig\u0173 tikimyb\u0117, mirtingumas, suma\u017e\u0117ja prieauglis. Ruden\u012f ir ypa\u010d \u017eiem\u0105 stirnos gyvena b\u016breliais, kuriuos da\u017eniausiai sudaro patel\u0117 su praeitos ir u\u017epraeitos vasaros jaunikliais, taip pat bergzd\u017eios patel\u0117s. Jauni patinai po 2 – 3 laikosi atskirai, o senesni – pavieniui. Kirtimuose, prie \u0161\u0117rykl\u0173, \u017eelmen\u0173 laukuose \u0161altuoju met\u0173 laiku atskiri stirn\u0173 bureliai da\u017enai susijungia, sudarydami pulkelius i\u0161 keliasde\u0161imt \u017ev\u0117ri\u0173. Daugiausia stirn\u0173 Lietuvoje yra Vidurio lygumos lapuo\u010di\u0173 bei mi\u0161riuose mi\u0161kuose, kur gausu \u0161akelini\u0173 pa\u0161ar\u0173, ma\u017eiau – pietrytini\u0173 ra\u00adjon\u0173 pu\u0161ynuose bei \u017demaitijos eglynuose, stokojan\u010diuose nat\u016brali\u0173 pa\u0161ar\u0173.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Stirnos rujoja liepos rugpj\u016b\u010dio m\u0117nesiais, o jaunikliai gimsta sekan\u010di\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0119 ar bir\u017eel\u012f. Jaunikliams vesti patel\u0117s pasirenka auk\u0161ta \u017eole apaugusias mi\u0161ko aik\u0161teles, pievas, pami\u0161kes. Da\u017eniausiai gimsta du, re\u010diau – vienas, dar re\u010diau – trys jaunikliai. Patel\u0117 savaitei ar kiek ilgesniam laikui palieka juos vienus, pasl\u0117ptus \u017eol\u0117je, ir ateina tik pamaitinti. (PASTABA: tokio am\u017eiaus stirnos jauniklius \u017emon\u0117s da\u017enai palaiko pamestinukais ir parsine\u0161a auginti \u012f namus, t\u0105 daryti grie\u017etai draud\u017eiama). V\u0117liau jaunikliai pradeda sekioti motin\u0105. \u0160i \u017eindo juos apie 2 m\u0117nesius. Auga jie labai greit. Naujagimiai, sv\u0117r\u0119 apie 2 kg, po 2 m\u0117n. siekia 8- 9 kg, o rudens pabaigoje jau sveria 17 – 18 kg. Sekan\u010di\u0173 met\u0173 vasar\u0105 jaunikliai lyti\u0161kai subr\u0119sta, bet patin\u0117liai paprastai dar tik po 1- 2 m. dalyvauja rujoje. Stirn\u0173 am\u017eius neilgas. Nelaisv\u0117je jos gyvena 15 m. ar kiek ilgiau, o laisv\u0117je – tik 11- 12 m. Nuo stirn\u0173 pasiskirstymo pagal am\u017ei\u0173 labai priklauso bandos produktyvumas. Kuo daugiau vidutinio am\u017eiaus stirn\u0173, tuo didesnis j\u0173 prieauglis. Patin\u0173 ir pateli\u0173 gimsta ma\u017edaug po lygiai. Ta\u010diau patin\u0173 mirtingumas didesnis, tod\u0117l kartu su am\u017eiumi kyla pateli\u0173 skai\u010diaus persvara. Pateli\u0173 persvara pageidaujama tokiu atveju, kai norima greit padidinti \u017ev\u0117ri\u0173 skai\u010di\u0173. Siekiant palaikyti ger\u0105 bandos kokyb\u0119, tinkamiausias ma\u017edaug vienodas abiej\u0173 ly\u010di\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 skai\u010dius.<\/p>

Maistas.<\/strong> Stirn\u0173 maistas – labai \u012fvairus. Vasar\u0105 j\u012f pagrinde sudaro \u012fvairi \u017eolin\u0117 augalija, med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173 lapai, o \u017eiem\u0105- sumed\u0117jusi\u0173 augal\u0173 \u0161akut\u0117s ir \u016bgliai, puskr\u016bmiai, \u017eelmenys.<\/p>

Prie\u0161ai<\/strong>. Vilkai, l\u016b\u0161ys, lap\u0117s, valkataujantys \u0161unys.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Kaip med\u017eiokl\u0117s objektas stirna vertinama d\u0117l savo rag\u0173 ir dietin\u0117s ir skanios m\u0117sos. Ragai med\u017eiokl\u0117s trof\u0117jus. M\u0117sa tinka alergi\u0161kiems \u017emon\u0117ms. Kailis tinka odai gaminti. Menkaver\u010diai bei numesti ragai naudojami med\u017eiokl\u0117s \u012franki\u0173 kotams, papuo\u0161alams gaminti. Stirnos med\u017eiojamos tykojant, s\u0117linant ir varant (i\u0161skyrus patinus). Stirninams rujos metu vilioti naudojami stirnos arba jauniklio bals\u0105 imituojantys \u0161vilpukai. Sumed\u017eiot\u0173 stirnin\u0173 ragus privaloma kiekvienais metais pristatyti \u012f trof\u0117j\u0173 ap\u017ei\u016br\u0105. Med\u017eiokl\u0117s terminai: patinai- nuo bir\u017eelio 1 d. iki lapkri\u010dio 1 d. (tik med\u017eiotojams selekcininkams), patel\u0117s ir jaunikliai \u2013 nuo spalio 1 d. iki gruod\u017eio 31 d.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\u0160ernas (Sus scrofa)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/strong><\/p>

Paplitimas<\/strong>. Eurazijos mi\u0161k\u0173 zonoje, i\u0161skyrus Airij\u0105, Anglij\u0105, Skandinavij\u0105. Lietuvoje pastaruoju metu labai gausus.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys<\/strong>. Tai stambus, \u017eema\u016bgis \u017ev\u0117ris. Priekin\u0117 jo k\u016bno dalis masyvi, galva didel\u0117, plei\u0161to pavidalo. K\u016bnas apaug\u0119s \u0161eriais. \u017dieminis kailis su mink\u0161tu poplaukiu. \u0160eriai rudi, \u0161viesiais galiukais. Ausys, kojos ir uodegos galas juodi. K\u016bno auk\u0161tis pe\u010di\u0173 srityje iki 100 cm, patin\u0173 svoris iki 200 (kartais iki 250) kg, pateli\u0173 – iki 130 kg. Palyginti ilgos \u0161ern\u0173 \u0161onin\u0117s kanopel\u0117s (2 5 pir\u0161t\u0173, kurios beveik visada matyti atsispaudusios p\u0117dsakuose. Tuo tarpu kit\u0173 kanopini\u0173 \u0161onin\u0117s kanop\u0117l\u0117s siekia \u017eem\u0119 tik \u017ev\u0117rims b\u0117gant.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Gybena \u012fvairaus dyd\u017eio, formos ir sud\u0117ties mi\u0161kuose. Gausiau- lapuo\u010di\u0173, mi\u0161riuose egl\u0117s lapuo\u010di\u0173 mi\u0161kuose. \u0160ernai aktyv\u016bs naktimis, o dien\u0105 da\u017eniausiai praleid\u017eia guoliuose. \u017diemai guolio viet\u0105 i\u0161 anksto paruo\u0161ia – prisiknisa iki \u017eemes arba i\u0161kloja ,,patal\u0105” egl\u0117s \u0161akut\u0117mis, nendr\u0117mis. Pateli\u0173 su jaunikliais guoliai apval\u016bs, pavieni\u0173 patin\u0173 – pailgi, storiau i\u0161kloti. Vasar\u0105 ir rujos metu \u0161ernai m\u0117gsta purvo ,,vonias”. \u0160ernai paprastai gyvena bandomis. Jas da\u017eniausiai sudaro patel\u0117 (kartais kelios patel\u0117s) su jaunikliais ir keletu antrame\u010di\u0173 \u0161ern\u0173 (6\u201410 \u017ev\u0117rys). \u017diem\u0105 kelios bandos susijungia \u012f didesnius b\u016brius. Patinai laikosi pavieniui, i\u0161skyrus rujos period\u0105.<\/p>

Maistas<\/strong>. Visa\u0117d\u017eiai. Didel\u0119 j\u0173 maisto dal\u012f sudaro po\u017eemin\u0117s augal\u0173 dalys (\u0161aknys, \u0161akniastiebiai, gumbai). Pavasar\u012f \u0161ie \u017ev\u0117rys minta po\u017eemin\u0117mis pluki\u0173, purien\u0173, \u017eiognagi\u0173 ir kiaulpieni\u0173 dalimis. Vasaros prad\u017eioje i\u0161knisa kmynais apaugusius plotus, minta dilgel\u0117mis, sprig\u0117mis. Ruden\u012f ir \u017eiemos prad\u017eioje ie\u0161ko \u0105\u017euolo gili\u0173. \u017diem\u0105 \u0117da plonas pu\u0161\u0173, drebuli\u0173 ir uosi\u0173 \u0161aknis, po\u017eemines m\u0117lyni\u0173 dalis. Didel\u0119 \u0161ern\u0173 ,,raciono” dal\u012f sudaro gyvulinis maistas. Tai sliekai, karkvabali\u0173 ir pj\u016bkleli\u0173 lervos, varl\u0117s, ant \u017eem\u0117s perin\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 kiau\u0161iniai, jaunikliai, peliniai grau\u017eikai kartais ir dv\u0117seliena. \u0160ernai da\u017enai apsilanko kvie\u010di\u0173, avi\u017e\u0173 ir \u017eirni\u0173 pas\u0117liuose, ruden\u012f i\u0161knisa bulves, minta nesubrendusiomis kukur\u016bz\u0173 burbuol\u0117mis taip padarydami nemenk\u0173 nuostoli\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkiui.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Lyti\u0161kai subr\u0119sta antraisiais gyvenimo metais. Esant geroms mitybos s\u0105lygoms, patel\u0117s pradeda poruotis 8- 10 m\u0117n. am\u017eiaus. Rujoja lapkri\u010dio- sausio m\u0117nesiais. Rujojantys \u0161ernai aktyvesni. Rujojanti patel\u0117 trina galv\u0105 \u012f med\u017eius, palieka ant j\u0173 prie akies esan\u010dios kvapin\u0117s liaukos sekreto. Pagal \u0161\u012f kvap\u0105 pateles lengviau suranda patinai. Patinas savo teritorijoje da\u017enai \u0161lapinasi, ant med\u017ei\u0173 palieka il\u010di\u0173 \u012fkirtim\u0105, \u012ftrina tas vietas kvapiniu liauk\u0173 sekretu ir seil\u0117mis. Savo teritorija, jis \u017eymi ir po rujos. I\u0161 \u0161ern\u0173 b\u016brio gerai fizi\u0161kai i\u0161sivyst\u0119s patinas i\u0161veja antrame\u010dius patinus ir apvaisina rujojan\u010dias pateles. Tarp vienodo stiprumo patin\u0173 vyksta triuk\u0161mingos kovos. Patinai, kriokdami ir \u017eviegdami, sm\u016bgiuoja vienas kitam \u012f \u0161onus, stengdamiesi prie\u0161inink\u0105 u\u017ekabinti apatin\u0117mis iltimis. Nuo a\u0161tri\u0173 il\u010di\u0173 var\u017eov\u0105 saugo ,,\u0161arvas”. ,,\u0160arvas” – tai prie\u0161 ruj\u0105 pastor\u0117jusi iki 2- 3 cm oda, dengianti \u017ev\u0117ries \u0161onus nuo ment\u0117s iki paskutinio \u0161onkaulio. Vis d\u0117lto \u0161ernai da\u017enai u\u017ekabina iltimis neapsaugotas prie\u0161ininko k\u016bno vietas, kiaurai pradreskia od\u0105. Patel\u0117s ne\u0161tumas trunka apie 4 m\u0117n. Kovo- baland\u017eio m\u0117n. gimsta 4-6 (kariais iki 10) jaunikli\u0173. Jauniklius \u0161ern\u0117 veda i\u0161 egl\u0117s \u0161aku\u010di\u0173, saus\u0173 \u017eoli\u0173 arba nendri\u0173 padarytame lizde. \u0160erniuk\u0173 kailis \u0161viesiai rudas su i\u0161ilgin\u0117mis gelsvomis juostomis, kurios po 3 m\u0117n. i\u0161nyksta. Kol \u0161erniukai ma\u017ei (iki 2 savai\u010di\u0173, \u0161ern\u0117 b\u016bna agresyvi ir net pavojinga \u017emogui.<\/p>

Prie\u0161ai<\/strong>. Vilkai, valkataujantys \u0161unys, paplitus ligoms (marui) pasitaiko gausi\u0173 kritimo atvej\u0173.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Kaip med\u017eiokl\u0117s objektas \u0161ernai vertinami d\u0117l savo il\u010di\u0173 ir m\u0117sos. Kailis (\u017eieminis) taip pat naudojamas med\u017eiokl\u0117s trof\u0117j\u0173 kambario puo\u0161ybai. \u0160ernai d\u0117l selektyvios med\u017eiokl\u0117s (saugant pateles ir produktyvius patinus), papildomo \u0161\u0117rimo bei gausi\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkio pas\u0117li\u0173 pastaruoju metu yra vienas i\u0161 da\u017eniausi\u0173 med\u017eiokl\u0117s laimiki\u0173. \u0160ernai med\u017eiojami tykojant, s\u0117linant (re\u010diau) ir varant. \u0160ernus tykojant tamsiuoju paros metu galima ap\u0161viesti med\u017eiokliniais pro\u017eektoriais. Med\u017eiokl\u0117s tykojant metu \u0161ernai viliojami dirbtiniais ir nat\u016braliais masalais.\u00a0<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tTaurusis elnias (cervus elaphus)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/strong><\/p>

Paplitimas<\/strong>. Eurazijoje. \u0160iaur\u0117s Afrikoje ir \u0160iaur\u0117s Amerikoje- mi\u0161k\u0173 zonoje. Taurieji elniai, \u012fprasti senov\u0117s Lietuvos giri\u0173 gyventojai, i\u0161nyko d\u0117l ne\u017einom\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. XX a. prad\u017eioje m\u016bs\u0173 mi\u0161kuose v\u0117l pasirod\u0117 elni\u0173. Jie plito l\u0117tai, tod\u0117l nuo 1968 m. prad\u0117ti gaudyti ir perkelti \u012f naujas vietas. Vien tik 1976- 1977 m. \u017eiem\u0105 i\u0161 Jurbarko ir \u0160iaur\u0117s Lietuvos mi\u0161k\u0173 \u012f \u012fvairias vietoves buvo perkelti 234 elniai.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys<\/strong>. Tai stambus, grak\u0161tus, orios i\u0161vaizdos \u017ev\u0117ris. Elnio k\u016bno auk\u0161tis pe\u010di\u0173 srityje iki 140 cm, svoris – iki 250 kg. Patel\u0117s smulkesn\u0117s, jos tesudaro du tre\u010ddalius patino svorio. Atsispaudusi ant \u017eem\u0117s patino p\u0117dos dalis 7-11 cm, patel\u0117s \u2013 5-7,5 cm ilgio. Patino \u017eingsnio ilgis 60 cm, patel\u0117s – 50 cm. Patin\u0173 galvas puo\u0161ia \u012fsp\u016bdingi ragai. Vyresni elniai ragus meta kovo, o jauni \u2013 baland\u017eio gegu\u017e\u0117s m\u0117nesiais. Pra\u0117jus savaitei po numetimo, pradeda augti nauji ragai, kurie galutinai susiformuoja rugpj\u016b\u010dio pabaigoje. Vasar\u0105 elni\u0173 kailis ry\u0161kiai rusvos spalvos, \u017eiem\u0105 – pilk\u0161vai durpin\u0117s. Aplink uodeg\u0105 yra \u0161viesiai rusvos spalvos lopas – veidrod\u0117lis. Jaunikliai iki 3 m\u0117n. b\u016bna d\u0117m\u0117ti. Kartais nery\u0161kiai d\u0117m\u0117tas b\u016bna ir antrame\u010di\u0173 elni\u0173 vasaros kailis. Nuo 2 m. am\u017eiaus patinams ant kaklo i\u0161auga ilgesni plaukai, sudarydami apykakl\u0119 (kar\u010dius).<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Elniams tinkamiausi lapuo\u010di\u0173 arba mi\u0161r\u016bs mi\u0161kai su gausia \u017eoline augalija ir puskr\u016bmi\u0173 danga. Veiklus i\u0161tisus metus. Taurieji elniai gyvena b\u016briais, kurie susideda i\u0161 pateli\u0173, jaunikli\u0173 ir jaun\u0173 1- 3 m. am\u017eiaus patin\u0173. \u017diem\u0105 b\u016briuojasi iki 50 ir daugiau \u017ev\u0117ri\u0173. Vyresni patinai susijungia \u012f atskirus ma\u017eesnius b\u016brelius. ,,Vyr\u0173 klubai” susidaro po rujos ir i\u0161irsta bir\u017eelio m\u0117nes\u012f, kada patinams i\u0161au\u00adga nauji ragai (tuo metu jie dar n\u0117ra galutinai susiformav\u0119). Nusen\u0119 patinai kartais gyvena pavieniui.<\/p>

Veisimasis. <\/strong>Elniai lyti\u0161kai subr\u0119sta antraisiais gyvenimo metais. Rujoja rugs\u0117jo- spalio m\u0117nesiais. Fizi\u0161kai i\u0161sivyst\u0119 patinai jau prie\u0161 ruj\u0105 u\u017eima ,,savas” teritorijas ir pradeda riaumoti. Elniai turi pam\u0117gtas rujojimo vietas, \u012f kurias, ypa\u010d patinai, po vasaros klajoni\u0173 susirenka ir i\u0161 tolimesni\u0173 mi\u0161k\u0173. Literat\u016broje apra\u0161ytas steb\u0117tas elnias, kuris kasmet per vien\u0105 nakt\u012f gr\u012f\u017edavo \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 rujos viet\u0105 esan\u010di\u0105 u\u017e 40 km nuo jo vasaros buvein\u0117s. Patinai, \u0161iaip b\u016bdami labai atsargus, rujos metu praranda budrum\u0105, dau\u017eo ragais medelius, voliojasi purvyne, \u0161lapimu \u017eymi teritorij\u0105. Riaumojimo garsas, ragais nubr\u016b\u017einti ir kvapini\u0173 liauk\u0173 sekretu (per ruj\u0105 liauk\u0173 sekrecija padid\u0117ja) i\u0161trinti medeliai – signalas rujojan\u010dioms patel\u0117ms apie patino buvimo viet\u0105, o kitiems patinams – kad teritorija u\u017eimta. Prie riaumojan\u010di\u0173 elni\u0173 renkasi rujojan\u010dios patel\u0117s. Susidaro ,,haremai”, da\u017eniausiai i\u0161 2- 4 pateli\u0173. Rujojantis patinas i\u0161 savo teritorijos i\u0161veja silpnesnius “sienos pa\u017eeid\u0117jus”, o su stipriausiais susiremia ragais. Kartais ar\u0161ios kovos baigiasi vieno var\u017eovo \u017euvimu, ypa\u010d kai vieno \u017ev\u0117ries ragai nenormal\u016bs – be at\u0161ak\u0173. Elniai, kuri\u0173 ragai be at\u0161ak\u0173 priskiriami selekciniams ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti sumed\u017eioti pirmiausi. Pasitaiko, kad elni\u0173 ragai kovos \u012fkar\u0161tyje sukimba ir, negal\u0117dami i\u0161silaisvinti, \u017e\u016bva abu prie\u0161ininkai. Pateli\u0173 n\u0117\u0161tumas trunka apie 8 m\u0117n. Gegu\u017e\u0117s – bir\u017eelio m\u0117n. jos atveda po vien\u0105, re\u010diau – po 2 jauniklius. Didel\u0117 dalis pateli\u0173 veda jauniklius kas antri metai.<\/p>

Maistas<\/strong>. Vasar\u0105 elniai minta lapais, \u017eole ir \u017eem\u0117s \u016bkio kult\u016bromis. \u017diem\u0105 mitybos pagrind\u0105 sudaro lapuo\u010di\u0173 med\u017ei\u0173 ir pu\u0161ies \u016bgliai, puskr\u016bmiai (m\u0117lyn\u0117s, vir\u017eiai), \u017eem\u0117s \u016bkio kult\u016br\u0173, ypa\u010d runkeli\u0173 atliekos laukuose. Pastaruoju metu \u017eiemos metu elniai \u201eatrado\u201c raps\u0105. Jie labai m\u0117gsta laupyti uosiu \u017eiev\u0119. Daug elni\u0173 \u017eiem\u0105 prasimaitina mi\u0161ko kirtimo vietose, apsilanko prie atidaryt\u0173 siloso duobi\u0173, kartais prakasa bulvi\u0173 ir runkeli\u0173 kaupus.<\/p>

Prie\u0161ai<\/strong>. Vilkai, l\u016b\u0161ys, valkataujantys \u0161unys.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Kaip med\u017eiokl\u0117s objektas elnias vertinamas d\u0117l savo rag\u0173 ir skanios m\u0117sos. Kailis tinka odai, zom\u0161ai gaminti. Menkaver\u010diai bei numesti ragai naudojami med\u017eiokl\u0117s \u012franki\u0173 kotams, papuo\u0161alams gaminti. Vir\u0161utiniai iltiniai dantys bei \u0161irdyje esantis kaulelis- \u201eHuberto kry\u017eius\u201c- smulkieji med\u017eiokl\u0117s trof\u0117jai bei papuo\u0161alai. Med\u017eiojami tykojant, s\u0117linant ir varant (i\u0161skyrus patinus). Elnio patinams rujos metu vilioti naudojami kito elnio riaumojim\u0105 imituojantys ragai. Sumed\u017eiot\u0173 elni\u0173 ragus privaloma kiekvienais metais pristatyti \u012f ap\u017ei\u016br\u0105. Med\u017eiokl\u0117s terminai: patinai (i\u0161skyrus antrame\u010diai) \u2013 nuo rugpj\u016b\u010dio 15 d. iki lapkri\u010dio 15 d. (tik med\u017eiotojams selekcininkams); antrame\u010diai patinai \u2013 nuo rugpj\u016b\u010dio 15 d. iki gruod\u017eio 31 d. (tik med\u017eiotojams selekcininkams); patel\u0117s \u2013 nuo spalio 1 d. iki gruod\u017eio 31 d.; jaunikliai \u2013 nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tDanielius (Cervus dama)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

Paplitimas<\/strong>. Piet\u0173 Europoje. \u0160iaur\u0117s Afrikoje ir Ma\u017eojoje Azijoje. Lietuvoje danielius aklimatizuota elnini\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 r\u016b\u0161is.\u012e Lietuv\u0105 danieliai, kaip park\u0173 \u017ev\u0117rys, atve\u017eti XVII a. Iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 i\u0161liko XIX a. pabaigoje \u0160iaur\u0117s Lietuvos mi\u0161kuose aklimatizuoti \u017ev\u0117rys. Siekiant pagreitinti \u0161i\u0173 egzotini\u0173 elni\u0173 gaus\u0117jim\u0105, 1976 1977 m. i\u0161 Askanijos Novos, Vokietijos, Vengrijos ir \u010cekijos \u012f Lietuv\u0105, atve\u017eta 90 danieli\u0173. Jie paleisti \u012f aptvarus \u0160unsk\u0173, (Marijampol\u0117s raj.) ir Jomant\u0173 (\u0160ilut\u0117s raj.) mi\u0161kuose. \u0160iuose mi\u0161kuose ir buvo jie pirmiausia leid\u017eiami \u012f laisv\u0119.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys<\/strong>. Danielius – pats ma\u017eiausias i\u0161 Lietuvoje esan\u010di\u0173 elni\u0173 (k\u016bno auk\u0161tis iki 90 cm). Patinas sveria apie 100 kg, patel\u0117 – 45 kg. Danielius yra kresno sud\u0117jimo, kojos, palyginti, trumpos, uodega ilga (iki 25 cm). Vasar\u0105 kailis gelsvai rusvas su baltomis d\u0117m\u0117mis ant k\u016bno \u0161on\u0173. Papilv\u0117 ir koj\u0173 vidin\u0117 pus\u0117 baltos. Veidrod\u0117lis baltas, i\u0161 \u0161on\u0173 ir vir\u0161aus su juodu apvadu. \u017diem\u0105 vir\u0161utin\u0117 k\u016bno dalis rusvai pilka, apatin\u0117 liemens dalis ir kojos – pelen\u0173 spalvos. Atsispaudusios ant \u017eem\u0117s patino p\u0117dos dalies ilgis 7,5 cm, patel\u0117s – 5,5 cm, o plotis atitinkamai- 4,5 cm ir 3,5 cm. Ragus turi tik patinai. Vyresni \u017ev\u0117rys ragus meta baland\u017eio gegu\u017e\u0117s, o jauni – bir\u017eelio m\u0117n. Pra\u0117jus savaitei, pradeda augti nauji ragai, kurie pilnai susiformuoja rugpj\u016b\u010dio ar rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f.<\/p>

Danieliai laikosi b\u016briais, labai s\u0117sl\u016bs.<\/p>

Buvein\u0117. <\/strong>Gyvena mi\u0161riuose egl\u0117s ir lapuo\u010di\u0173 mi\u0161kuose su tankiu kr\u016bm\u0173 traku ir gausia \u017eoline augmenija. Danieliai kaip ir taurieji elniai skirtingu met\u0173 laiku sudaro \u012fvairius b\u016brius. \u017diem\u0105 patinai gyvena atskirai, patel\u0117s ir jaunikliai- da\u017eniausiai mi\u0161riais b\u016briais. Labai da\u017enai auginamas priva\u010diuose aptvaruose.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Danieliai lyti\u0161kai subr\u0119sta tre\u010diaisiais gyvenimo metais. Rujoja rugs\u0117jo-spalio m\u0117n. Rujojan\u010dio patino balsas duslus, primena kos\u0117jim\u0105. Patel\u0117s ne\u0161tumas trunka apie 8 m\u0117nesius. Bir\u017eelio- liepos m\u0117nes\u012f patel\u0117s atveda po vien\u0105, re\u010diau – po du jauniklius.<\/p>

Maistas<\/strong>. Vasar\u0105 minta \u017eoline augalija (smilgomis, viln\u016bn\u0117mis, ypa\u010d m\u0117gsta avin\u012f erai\u010din\u0105, ir lanks\u010di\u0105j\u0105 \u0161luotsmilt\u0119), med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173 lapais, \u017eiem\u0105 – lapuo\u010di\u0173 med\u017ei\u0173 \u016bgliais, \u017eieve ir puskr\u016bmiais (m\u0117lyn\u0117mis, vir\u017eiais). Svarbi\u0105 viet\u0105 mityboje, ypa\u010d ruden\u012f, u\u017eima \u0105\u017euol\u0173 gil\u0117s, laukini\u0173 obel\u0173 ir kriau\u0161i\u0173 vaisiai.<\/p>

Prie\u0161ai<\/strong>. Vilkai, l\u016b\u0161ys, valkataujantys \u0161unys.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Kaip med\u017eiokl\u0117s objektas danieliai vertinami d\u0117l savo rag\u0173 ir m\u0117sos. Kailis tinka odai, zom\u0161ai gaminti, trof\u0117j\u0173 patalp\u0173 puo\u0161ybai. Menkaver\u010diai bei numesti ragai naudojami med\u017eiokl\u0117s \u012franki\u0173 kotams, papuo\u0161alams gaminti. Danieliai med\u017eiojami tykojant, s\u0117linant ir varant (i\u0161skyrus patinus). Sumed\u017eiot\u0173 danieli\u0173 ragus privaloma kiekvienais metais pristatyti \u012f ap\u017ei\u016br\u0105. Med\u017eiokl\u0117s terminai: patinai \u2013 nuo rugs\u0117jo 1 d. iki gruod\u017eio 31 d. (tik med\u017eiotojams selekcininkams); patel\u0117s ir jaunikliai \u2013 nuo spalio 1 d. iki gruod\u017eio 31 d.;<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tBriedis (Alces alces)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas. <\/strong>Eurazijos mi\u0161k\u0173 zonoje. \u0160iaur\u0117s Amerikoje. Lietuva yra pietin\u0117 arealo riba.
I\u0161vaizda, matmenys. <\/strong>Briedis – stambiausias elnini\u0173 \u0161eimos atstovas. Did\u017eiausias \u017einomas Lietuvoje sumed\u017eioto bried\u017eio patino svoris 538 kg, patel\u0117s – 387 kg, k\u016bno auk\u0161tis ties ketera atitinkamai 206 cm ir 192 cm, k\u016bno ilgis 237 ir 250 cm. Bried\u017eio k\u016bno sandaros b\u016bdingiausi bruo\u017eai – ilgos kojos, masyvi priekin\u0117 liemens dalis, ry\u0161kus gogas, didel\u0117 pailga galva, kurios apatin\u0117je dalyje ties kaklo prad\u017eia yra plaukais apaugusi odos skiaut\u0117 – “barzda”. \u012e akis krinta didel\u0117 vir\u0161utin\u0117 l\u016bpa, ilgos judrios ausys. Uodega trumpa, patel\u0117s pauodegyje yra nedidel\u0117 \u0161viesi d\u0117m\u0117. Pateli\u0173 priekin\u0117 k\u016bno dalis ne tokia masyvi kaip patin\u0173, \u017eemesnis ir gogas. Patinai turi ragus. Jie polimorfi\u0161ki. Kiekvienais metais po rujos ragai nukrinta. Gerai fizi\u0161kai i\u0161sivyst\u0119 vyresni patinai ragus pradeda mesti spalio pabaigoje. Gruod\u017eio m\u0117nes\u012f jau b\u016bna numet\u0119 ragus daugiau kaip pus\u0119 vis\u0173 bried\u017ei\u0173. Jauni \u017ev\u0117rys ragus meta sausio- vasario m\u0117nesiais. Pagal i\u0161vaizd\u0105 ir kitus po\u017eymius gamtoje galima lengvai atskirti jauniklius, antrame\u010dius ir suaugusius \u017ev\u0117ris. Med\u017eiokl\u0117s sezono metu jaunikliai dar b\u016bna 40- 50 cm \u017eemesni u\u017e suaugusius \u017ev\u0117ris. Jauniklio snukis santykinai trumpas. Jeigu \u012fsivaizduosime pirmame\u010dio bried\u017eio aus\u012f, prilenkt\u0105 \u012f priek\u012f, ji sudarys pus\u0119 snukio ilgio, o vyresni\u0173 bried\u017ei\u0173 ausis – tik tre\u010ddal\u012f snukio ilgio. Jauniklio bried\u017eio atsispaudusi ant \u017eem\u0117s p\u0117dos dalis yra apie 9 cm, antrame\u010dio – 11,5 cm, o suaugusio brie\u00add\u017eio – 13 cm ilgio ir atitinkamai 6,5 cm, 8,5 cm ir 11 cm plo\u010dio. Jauniklio ekskrementai \u017eiem\u0105 pailgos formos. 1,5- 3,5 m. am\u017eiaus \u017ev\u0117ri\u0173 ekskrementai taip pat pailgi, bet stambesni. Vyresni\u0173 bried\u017ei\u0173 ekskre\u00admentai b\u016bna rutulio formos, o patin\u0173 – da\u017enai plok\u0161tesni i\u0161 \u0161on\u0173.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Vasar\u0105 ir ruden\u012f bried\u017ei\u0173 da\u017eniau matyti giri\u0173 pakra\u0161\u010diuose, dr\u0117gnuose lapuo\u010di\u0173 medyn\u0173 plotuose, \u017eemapelk\u0117se, ma\u017euose mi\u0161keliuose ir netgi kr\u016bmuose. \u010cia jie minta med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173 lapais bei \u016bgliais, \u017eole, vandens augalais. Baigiantis augal\u0173 vegetacijai, bried\u017eiai traukia \u012f didesnius mi\u0161kus, kur \u017eiem\u0105 gausiau pa\u0161ar\u0173 (pu\u0161ies ir drebul\u0117s jaunuolyn\u0173, kirtim\u0173). Susib\u016br\u0119 bried\u017eiai smarkiai \u017ealoja verting\u0173 medyn\u0173 jaunuolynus, ypa\u010d pu\u0161ies kult\u016bras, padarydami dideli\u0173 nuostoli\u0173 mi\u0161k\u0173 \u016bkiui. Tod\u0117l \u0161i\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 skai\u010di\u0173 reikia reguliuoti ir taikyti medyn\u0173 apsaugos priemones.
Bried\u017ei\u0173 yra visuose didesniuose m\u016bs\u0173 respublikos mi\u0161kuose. Vasar\u0105, bried\u017eiai laikosi pavieniui arba patele su 1- 2 jaunikliais. \u017diem\u0105 jie susiburia \u012f nedideles 5- 6, kartais 10- 12 \u017ev\u0117ri\u0173, kaimenes, ilgai ganosi tose pa\u010diose vietose, kur gausu maisto. Kaimen\u0119 sudaro patele su jaunikliais ir 1-3 patin\u0117liais. Mi\u0161ri\u0173 b\u016bri\u0173 priekyje eina sena patel\u0117, o paskutinis – patinas (ilgesn\u012f keli\u0105 bried\u017eiai eina vorele). Kaimen\u0117je, kurioje yra tik patinai, priekyje eina stipriausiasis.<\/p>

Maistas<\/strong>. Mint augaliniu maistu: med\u017ei\u0173 \u0161akomis, lapais, pumpurais bei \u017eol\u0117mis. \u017diem\u0105, susitelk\u0119 pu\u0161\u0173 jaunuolynuose, nukand\u017eioja i\u0161tisus pu\u0161eli\u0173 plotus. Per par\u0105 su\u0117da iki 13 kg pa\u0161ar\u0173.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Bried\u017eiai lyti\u0161kai subr\u0119sta tre\u010diaisiais, re\u010diau antraisiais gyvenimo metais. Rujoja rugs\u0117jo- spalio m\u0117nesiais. Rujos metu padid\u0117ja patin\u0173 fizinis aktyvumas. Jie trina ir dau\u017eo ragais medelius, pateli\u0173 \u0161lapinimosi vietose i\u0161kasa duobes, voliojasi; daug vaik\u0161to ir b\u0117gioja netgi dien\u0105, b\u016bna agresyv\u016bs. Rujojan\u010dio patino balsas primena sten\u0117jim\u0105. Jis palyginti tylus ir girdimas u\u017e 200- 300 m. Tarp patin\u0173 da\u017enos \u012fnirtingos kovos, kartais u\u017esibaigian\u010dios vieno i\u0161 var\u017eov\u0173 \u017euvimu. Da\u017eniausiai kaunasi pana\u0161aus stiprumo patinai. Jauni, silpnesni \u017ev\u0117rys vengia susitikti su galingais var\u017eovais. Briedes n\u0117\u0161tumas trunka apie 8 m\u0117nesius. Intensyviausias rujos periodas – gegu\u017e\u0117s antroji dekada. Gimsta 1- 2 ir labai retai 3 jaunikliai. Bried\u017eiukai greitai auga ir ruden\u012f vidutini\u0161kai sveria 130- 150 kg.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong> Gamtoje nat\u016brali\u0173 prie\u0161\u0173 beveik neturi, ta\u010diau da\u017enai nuken\u010dia nuo brakonieri\u0173.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Med\u017eiojamas s\u0117linant, varant, tykojant. M\u0117sa valgoma. Ragai trof\u0117jus. Kailis tinka odai gaminti ir patalpoms puo\u0161ti, i\u0161 koj\u0173 odos siuvamos kepur\u0117s, med\u017eioklin\u0117s aprangos apykakl\u0117s. Menkaver\u010diai ir numesti ragai tinka papuo\u0161alams, sagoms, baldams ir kitiems dirbiniams gaminti. \u00a0Med\u017eiokl\u0117s terminai: patinai- nuo rugs\u0117jo 1 d. iki lapkri\u010dio 15 d. (tik med\u017eiotojams selekcininkams), patel\u0117s ir jaunikliai \u2013 nuo spalio 1 d. lapkri\u010dio 15 d.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tVilkas (canis lupus)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas<\/strong>. Eurazijoje, i\u0161skyrus pietinius ir pietvakarinius rajonus. Lietuvoje vilk\u0173 aptinkama visoje teritorijoje.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys<\/strong>. 30-65 kg. svorio, stambus, ilgomis kojomis, tiesia, ovalia, palenkta \u017eemyn, ilgais plaukais apaugusia uodega, smailiomis sta\u010diomis ausimis. Gyvena vil\u00adkai 15 \u201420 m., ta\u010diau jau nuo 10- 12 m. laikomi senais. Nusenusi\u0173 vilk\u0173 svoris suma\u017e\u0117ja iki 20\u201430 kg. Plaukai pilkai juosvi, rusvi ar net pilkai rausvi. Pasitaiko ir juosvos bei baltos spalvos vilk\u0173 (plauk\u0173 spalvos nukrypimas). I\u0161 p\u0117dsak\u0173 sunku pa\u017einti, kiek pra\u0117jo vilk\u0173, nes kiekvienas i\u0161 paskos sekantis \u017ev\u0117ris stat\u0117 kojas \u012f prie\u0161 j\u012f \u0117jusiojo p\u0117das. Tiktai staigiame pos\u016bkyje ar sutikusi kli\u016bt\u012f vora i\u0161yra. Tuomet galima suskai\u010diuoti, kiek b\u0117go vilk\u0173. Vilko p\u0117dsakai pana\u0161\u016bs \u012f stambaus \u0161unis, tik p\u0117da didesn\u0117, pailgesn\u0117. Pir\u0161t\u0173 pagalv\u0117l\u0117s pailgos ir kietos, nagai dideli, ir jo p\u0117dsakai sniege ar purioje dr\u0117gnoje \u017eem\u0117je yra ry\u0161kesni negu \u0161uns. \u0160un\u0173 pir\u0161tai labiau i\u0161siske\u010dia, tod\u0117l p\u0117dsakas ne toks ry\u0161kus. Be to, retas \u0161uo ilgesn\u012f laik\u0105 b\u0117ga vienoda ristele tiesia linija. Pagal p\u0117dos atspaudo dyd\u012f galima ma\u017edaug apibudinti vilko am\u017ei\u0173 ir lyti. To paties am\u017eiaus patino p\u0117da yra didesn\u0117, apvalesn\u0117 u\u017e patel\u0117s ir stipriau \u012fsispaud\u017eia, nes jis sunkesnis. Patino p\u0117dos ilgio ir plo\u010dio santykis 1 : 3, o patel\u0117s – 1:5. Tos pa\u010dios lyties senio p\u0117dos apie 1- 2 cm. didesn\u0117s negu jauniklio. Patino \u017eingsnis ilgesnis negu patel\u0117s. Puriame sniege vilkai grimzta, tod\u0117l da\u017eniau b\u0117ga mi\u0161ko keliais, rogi\u0173 prov\u0117\u017eomis, \u017ev\u0117ri\u0173 takais. Plaukia gerai, bet daugiau naudojasi tiltais.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Lietuvoje paplit\u0119s pla\u010diai ta\u010diau da\u017eniausiai sutinkamas brand\u017eiuose Pietry\u010di\u0173 ir Vakar\u0173 Lietuvos mi\u0161kuose – da\u017eniausiai eglynuose, kur tank\u016bs jaunuolynai kaitaliojasi su negili\u0173 pelki\u0173 plotais. Vilkas gana paslankus, ta\u010diau, niekieno netrikdomas, vienoje apylink\u0117je i\u0161b\u016bna ilgai.
Nat\u016braliomis s\u0105lygomis vilkai gyvena gaujomis, kurias sudaro \u0161eima: seniai vilk\u0117 ir vilkas, pirmame\u010diai, o kartais ir per\u017eiemoj\u0119 jaunikliai, iki patys nesukuria \u0161eimos. Nors gamtoje patin\u0173 daugiau negu pateli\u0173, ta\u010diau rujos metu ar\u0161i\u0173 pe\u0161tyni\u0173 neb\u016bna. Vilkai sudaro poras prakti\u0161kai beveik visam gyvenimui ir laikosi toje pa\u010dioje teritorijoje. Savo valdas stropiai saugo ir kiekvien\u0105 dien\u0105 pa\u017eymi j\u0173 ribas. J\u0173 \u017eenklai – \u0161lapimo ar i\u0161matos gerai matomose vietose: ant kupst\u0173, prie med\u017ei\u0173, kr\u016bm\u0173, stulp\u0173 ir pan.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Vilkas lyti\u0161kai subr\u0119sta tik 2 – 3 gyvenimo metais. Suaug\u0119 patinai gyvena ir pavieniui, nes j\u0173 daugiau negu pateli\u0173. Vis d\u0117lto pastaruoju metu da\u017eniau aptinkama poromis gyvenan\u010di\u0173 vilk\u0173. \u017diemos viduryje (sausio pabaigoje, vasario m\u0117n.) vilkai. pradeda rujoti. Jaunikliai tada vejami \u0161alin. Vilk\u0117s n\u0117\u0161tumas trunka iki 65 dien\u0173. Baland\u017eio m\u0117nes\u012f, prie\u0161 atvesdama jaunikli\u0173, patel\u0117 gr\u012f\u017eta \u012f savo guol\u012f, jei \u010dia nebuvo trikdoma. Vilk\u0173 guoliai (daugiausia negil\u016bs urvai, med\u017ei\u0173 i\u0161vartos) paprastai b\u016bna 100- 500 m. nuo artimiausio vandens telkinio. Da\u017eniausiai gimsta 2- 9 vilkiukai, kuriuos vilk\u0117 stropiai saugo ir \u0161ildo. Praregi jaunikliai po 10- 12 dien\u0173. Vaikais r\u016bpinasi abu t\u0117vai. Kol vaikai ma\u017ei, patinas maist\u0105 ne\u0161a ir patelei. Jau po 1,5 m\u0117nesio vilkiukai pradedami maitinti pusiau apvir\u0161kinta m\u0117sa, kuri\u0105 patinas atryja, o v\u0117liau atne\u0161a ir smulki\u0173 gyv\u016bn\u0173, kad jaunikliai \u012fprast\u0173 patys u\u017emu\u0161ti grob\u012f. Kol vilkiukai yra guolyje, seniai med\u017eioti eina toliau – u\u017e 7-10 km. tai viena i\u0161 atsargumo priemoni\u0173, siekiant nusl\u0117pti guolio viet\u0105. Kai vilkiukai paauga, \u0161eima nuolatiniais guoliais nesinaudoja, o pogulio vietas pasirenka kuo saugesnes. Augantiems vilkiukams t\u0117vai turi prine\u0161ti nema\u017eai maisto. Daug jaunikli\u0173 vilk\u0173 \u017e\u016bva pirmaisiais gyvenimo metais.<\/p>

Maistas<\/strong>. Vilkas minta m\u0117sa (kartais maita), med\u017eioja daugiausia kanopinius \u017ev\u0117ris (pagrinde stirnas), ta\u00ad\u010diau pasigauna ir ki\u0161ki\u0173, lapi\u0173, mangut\u0173, pauk\u0161\u010di\u0173, net peli\u0173. Vilkai med\u017eioja grup\u0117mis, tod\u0117l \u012fveikia net tokius stambius \u017einduolius, kaip bried\u017eiai. Stambi\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 med\u017eiokl\u0117je dalyvauja visa \u0161eima, kurios nariai pasiskirsto pareigomis: vieni atlieka varov\u0173, kiti – med\u017eiotoj\u0173 darb\u0105. Persekiojam\u0105 savo auk\u0105 vilkas stengiasi \u012fvyti \u012f toki\u0105 viet\u0105, kur butu lengviau pagauti: ant ledo, \u012f gil\u0173 snieg\u0105, pelk\u0119 ir pan. Vilkas labai \u0117drus: i\u0161 karto gali su\u0117sti iki 7 kg m\u0117sos, ta\u010diau jo dienos norma 2 – 3 kg. Su\u017eeistas vilkas gali i\u0161gul\u0117ti nuo\u0161alioje vietoje ir badauti ga\u00adna ilgai. Nors per t\u0105 laik\u0105 jis labai sulysta, ta\u010diau fizini\u0173 j\u0117g\u0173 nepraranda. Vilkas aktyvus vakare, prieblandoje, ta\u010diau j\u012f pamatyti galima ir dien\u0105. Nakties mar\u0161rutai gali siekti iki 25- 40 km. \u0160i\u0173 kelioni\u0173 metu jis beveik nesiilsi. Vilkas geros orientacijos, puikios uosl\u0117s, klausos, i\u0161tvermingas ir vikrus pl\u0117\u0161r\u016bnas. Trumpus nuotolius gali b\u0117gti iki 80 km. per valand\u0105. Pasteb\u0117ta, kad daugelis vilk\u0173 papjaut\u0173 kanopini\u0173 b\u016bna i\u0161sek\u0119 ar su \u012fvairiais fiziniais defektais. Tod\u0117l vilko kaip naturalaus selekcininko- reik\u0161m\u0117 gamtoje labai svarbi. Mokindami jauniklius med\u017eiokl\u0117s meno arba nusen\u0119 ir vieni\u0161i vilkai kartais pjauna pami\u0161k\u0117se ganomus naminius gyvulius.<\/p>

Prie\u0161ai<\/strong>. Lietuvoje nat\u016brali\u0173 prie\u0161\u0173 neturi, tik maisto konkurentus. Populiacijos dyd\u012f labiausiai \u012ftakoja \u017emogaus veikla.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Kaip med\u017eiokl\u0117s objektas vilkai vertinami d\u0117l savo kaukol\u0117s ir kailio. Vilko kaukol\u0117 bei kailis vertinami med\u017eiokl\u0117s trof\u0117j\u0173 parodose. Vilk\u0173 sumed\u017eiojimo skai\u010di\u0173 kiekvienais metasi nustato Aplinkos ministerija. Vilkai med\u017eiojami tykojant ir varant. Kartais vilkai med\u017eiojami atitinkam\u0105 j\u0173 buvimo viet\u0105 apjuosus ilga virve su ry\u0161kios spalvos v\u0117liav\u0117l\u0117mis, per jas vilkas pral\u012fsti bijo net spaud\u017eiami varov\u0173. Med\u017eiokl\u0117s terminai: nuo spalio 15 d. iki baland\u017eio 1 d. (i\u0161naudojus nustatyt\u0105 vilk\u0173 sumed\u017eiojimo limit\u0105, vilk\u0173 med\u017eiojimo sezonas nutraukiamas anks\u010diau);<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Barsukas (Meles meles) Paplitimas. Eurazijos mi\u0161k\u0173 zonoje. I\u0161vaizda, matmenys. 8- 10 kg., ruden5 14- 15 kg. Svorio, k\u016bnas i\u0161t\u0119stos cilindro formos, snukis plei\u0161ti\u0161kai nusmail\u0117j\u0119s, kojos trumpos, uodega trumpa, ma\u017eiau nei tre\u010ddalis k\u016bno ilgio, ausys trumpos, apvalios, vir\u0161utin\u0117 k\u016bno pus\u0117 balsva, juosvai pilka, apatin\u0117- juoda. I\u0161ilgai galvos ir skruost\u0173- baltos juostos, matomos ir nakt\u012f. Koj\u0173 (ypa\u010d … <\/p>\n

Continue reading “\u017dv\u0117rys”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":232,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/235"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=235"}],"version-history":[{"count":25,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/235\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":854,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/235\/revisions\/854"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/232"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=235"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}