{"id":237,"date":"2020-12-15T22:04:17","date_gmt":"2020-12-15T20:04:17","guid":{"rendered":"http:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/?page_id=237"},"modified":"2021-11-03T11:38:14","modified_gmt":"2021-11-03T09:38:14","slug":"pauksciai","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/?page_id=237","title":{"rendered":"Pauk\u0161\u010diai"},"content":{"rendered":"\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
<\/div>\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\u017delmenin\u0117 \u017e\u0105sis (Anser fabalis)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas. <\/strong>Tai \u0161iauresni\u0173 kra\u0161t\u0173 pauk\u0161\u010diai. Lietuvoje sutinkamos tik migracijos metu. Migruoja labai pla\u010diu frontu tad tuo metu jas galima sutikti visoje Lietuvos teritorijoje. Ruden\u012f Lietuvoje daugiausiai j\u0173 b\u016bna nuo rugs\u0117jo vidurio iki spalio pabaigos, nors nedidelius b\u016brelius galima matyti ir gruod\u017eio m\u0117n. Pavasarin\u0117s migracijos metu gaus\u016bs b\u016briai sutinkami Nemuno Deltos apsemtuose plotuose ir \u017duvinto rezervato apylink\u0117se.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> Gana stamb\u016bs (k\u016bno mas\u0117 1,5-4 kg) pauk\u0161\u010diai. Namini\u0173 \u017e\u0105s\u0173 dyd\u017eio. I\u0161 toliau ap\u017ei\u016brint pirmas \u012fsp\u016bdis, kad pauk\u0161tis tamsus. rudai pilka spalva. Galva ir kaklas tamsesni, rudo atspalvio. Tams\u016bs ir sparnai (gerai matosi pauk\u0161\u010diui skrendant). Pauodegys baltas. Snapas juodas su geltona ar oran\u017eine pla\u010dia skersine juostele. Kojos da\u017eniausiai oran\u017ei\u0161kai geltonos (skiriasi nuo pana\u0161i\u0173 pilkosios ir trumpasnap\u0117s \u017e\u0105sies). Ilgas kaklas, tvirtas, kiek plok\u0161\u010dias snapas. Visi trys \u012f priek\u012f nukreipti koj\u0173 pir\u0161tai sujungti plaukiojam\u0105ja pl\u0117ve. Plunksnos labai tankios, po jomis daug p\u016bk\u0173. Labai gerai i\u0161sivys\u010diusi riebalin\u0117 (pasturgalio) liauka, kurios sekretu da\u017enai tepamos plunksnos ne\u0161lampa. Patinai ir patel\u0117s i\u0161vaizda nesiskiria<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Gyvena prie vandens: e\u017eer\u0173, upi\u0173 pakra\u0161\u010diuose, u\u017epelk\u0117jusiose pievose, pelk\u0117se -kur dideli vandens augal\u0173 s\u0105\u017ealynai.<\/p>

Maistas<\/strong>. Minta beveik vien augaliniu maistu. Tai \u012fvairios \u017eol\u0117s ir j\u0173 s\u0117klos. Labai m\u0117gsta jav\u0173 \u017eelmenis, tuo padarydamos nema\u017eai \u017ealos \u017eem\u0117s \u016bkiui. Ruden\u012f ra\u017eienose renka gr\u016bdus<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Lizdus krauna ant \u017eem\u0117s i\u0161 pernyk\u0161\u010di\u0173 sud\u017ei\u016bvusi\u0173 augal\u0173 dali\u0173. Juose visada daug p\u016bk\u0173, kuriuos patel\u0117 i\u0161pe\u0161a sau i\u0161 kr\u016btin\u0117s ir papilv\u0117s. Deda da\u017eniausiai 4-6 (iki 8 ) vienspalvius \u0161viesius kiau\u0161inius. Jaunikliai vi\u0161\u010diukiniai (ved\u017eiojamieji). Lietuvoje neperi.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong>. Audin\u0117s, lap\u0117s, mangutai ir kiti iki lizdo sugebantys prieiti pl\u0117\u0161r\u016bnai.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Sumed\u017eioti \u017e\u0105s\u012f nelengva – tai labai atsarg\u016bs pauk\u0161\u010diai. Med\u017eiojama tykojant i\u0161 anksto \u012frengtoje sl\u0117ptuv\u0117je \u017e\u0105s\u0173 maitinimosi, poilsio vietose. Jas galima privilioti profiliais, vilbyn\u0117mis. \u0160aunama 4- 4,5 mm \u0161ratais. Naudojama m\u0117sa bei plunksnos ir p\u016bkai.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tBaltakakt\u0117 \u017e\u0105sis (Anser albifrons)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t
\nhttp:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/11\/baltakakte.mp4<\/a><\/video><\/div>

Paplitimas. <\/strong>Tai \u0161iauresni\u0173 kra\u0161t\u0173 pauk\u0161\u010diai. Lietuvoje sutinkamos tik migracijos metu. Migruoja labai pla\u010diu frontu tad tuo metu jas galima sutikti visoje Lietuvos teritorijoje. Ruden\u012f Lietuvoje daugiausiai j\u0173 b\u016bna nuo rugs\u0117jo vidurio iki spalio pabaigos, nors nedidelius b\u016brelius galima matyti ir gruod\u017eio m\u0117n. Pavasarin\u0117s migracijos metu gaus\u016bs b\u016briai sutinkami Nemuno Deltos apsemtuose plotuose ir \u017duvinto rezervato apylink\u0117se. Pavasar\u012f traukia truput\u012f v\u0117liau nei \u017eelmenin\u0117 ar pilkoji \u017e\u0105sis.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> Kiek ma\u017eesn\u0117 u\u017e \u017eelmenin\u0119 \u017e\u0105s\u012f. Kaklas taip pat trumpesnis u\u017e \u0161i\u0173 \u017e\u0105s\u0173 Snapas iki\u00a0 3-4 met\u0173 am\u017eiaus b\u016bna su juodomis ar pilkomis d\u0117m\u0117mis.Suaug\u0119 pauk\u0161\u010diai pilvo srityje ir kr\u016btin\u0117s apatin\u0117je dalyje turi \u012fvairaus dyd\u017eio juod\u0173 skersini\u0173 d\u0117mi\u0173. I\u0161skirtinis po\u017eymis balta kakta, kuri susiformuoja antraisiais gyvenimo metais ir v\u0117liau tokia i\u0161lieka vis\u0105 pauk\u0161\u010dio gyvenim\u0105. Suaugusi\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 snapas rusvas, o jo galiukas- balsvas. Kojos da\u017eniausiai oran\u017ei\u0161kai geltonos. Visi trys \u012f priek\u012f nukreipti koj\u0173 pir\u0161tai sujungti plaukiojam\u0105ja pl\u0117ve. Plunksnos labai tankios, po jomis daug p\u016bk\u0173. Labai gerai i\u0161sivys\u010diusi riebalin\u0117 (pasturgalio) liauka, kurios sekretu da\u017enai tepamos plunksnos ne\u0161lampa. Patinai ir patel\u0117s i\u0161vaizda nesiskiria.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Veisimosi metu- tundra. Gyvena prie vandens: e\u017eer\u0173, upi\u0173 pakra\u0161\u010diuose, u\u017epelk\u0117jusiose pievose, pelk\u0117se -kur dideli vandens augal\u0173 s\u0105\u017ealynai.<\/p>

Maistas<\/strong>. Minta beveik vien augaliniu maistu. Tai \u012fvairios \u017eol\u0117s ir j\u0173 s\u0117klos. Ruden\u012f ra\u017eienose renka gr\u016bdus.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Lizdus krauna ant \u017eem\u0117s i\u0161 pernyk\u0161\u010di\u0173 sud\u017ei\u016bvusi\u0173 augal\u0173 dali\u0173. Juose visada daug p\u016bk\u0173, kuriuos patel\u0117 i\u0161pe\u0161a sau i\u0161 kr\u016btin\u0117s ir papilv\u0117s. Deda da\u017eniausiai 4-6 (iki 8 ) vienspalvius \u0161viesius kiau\u0161inius. Jaunikliai vi\u0161\u010diukiniai (ved\u017eiojamieji). Lietuvoje neperi.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong>. Audin\u0117s, lap\u0117s, mangutai ir kiti iki lizdo sugebantys prieiti pl\u0117\u0161r\u016bnai.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Sumed\u017eioti \u017e\u0105s\u012f nelengva – tai labai atsarg\u016bs pauk\u0161\u010diai. Med\u017eiojama tykojant i\u0161 anksto \u012frengtoje sl\u0117ptuv\u0117je \u017e\u0105s\u0173 maitinimosi, poilsio vietose. Jas galima privilioti profiliais, vilbyn\u0117mis. \u0160aunama 4- 4,5 mm \u0161ratais. Naudojama m\u0117sa bei plunksnos ir p\u016bkai. Med\u017eiokl\u0117s metu b\u016btina tur\u0117ti med\u017eioklin\u012f (rekomenduotina pauk\u0161tin\u012f) \u0161un\u012f.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tDid\u017eioji antis (Anas platyrhynchos)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas. <\/strong>Lietuvoje tai gausiausiai aptinkama an\u010di\u0173 r\u016b\u0161is. Gerai prisitaiko prie besikei\u010dian\u010dio kra\u0161tovaizd\u017eio (plasti\u0161ka).<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> Plaukiojan\u010dioji. K\u016bno mas\u0117 1-1,5 kg. Tai namin\u0117s anties prot\u0117vis. .Sparn\u0173 veidrod\u0117liai tamsiai m\u0117lyni. Kojos oran\u017ein\u0117s. Patino vestuviniu apdaru galva ir kaklas apaug\u0119 ry\u0161kiai \u017ealiomis plunksnomis, kr\u016btin\u0117 ruda, apatin\u0117 k\u016bno dalis \u0161viesiai pilk\u0105. Patel\u0117 rudai rusva, raiba.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. \u012evair\u016bs vandens telkiniai. Dabar lizdai aptinkami ne tik \u012fprastin\u0117se vietose, bet ir gyvenviet\u0117se ar miestuose. Daug j\u0173 lieka \u017eiemoti neu\u017e\u0161\u0105lan\u010diuose vandens telkiniuose<\/p>

Maistas<\/strong>. Maist\u0105 paprastai renka ne i\u0161 giliau nei pasiekia i\u0161tiesusios kakl\u0105. Mityboje vyrauja augalinis maistas. Lesa jaunus augal\u0173 daigus, pumpurus, lapus, \u016bglius, \u017eiedus, s\u0117klas, jav\u0173 gr\u016bdus (ruden\u012f vakarais, jau temstant jos skrenda \u012f mie\u017eienas, ir kvietienas maitintis, ypa\u010d jei jose yra vandeniu apsemt\u0173 ploteli\u0173). Vasar\u0105 minta ir gyvulin\u0117s kilm\u0117s maistu: v\u0117\u017eiagyviais, kirm\u0117l\u0117mis, vabzd\u017eiais \u012fvairiose j\u0173 vystymosi stadijose, moliuskais, d\u0117l\u0117mis, buo\u017egalviais, smulkiomis varlyt\u0117mis ir \u017euvyt\u0117mis.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Lizdai ant \u017eem\u0117s. Lizdai susukti i\u0161 pernyk\u0161t\u0117s sausos augalijos. Lizduose visuomet daug p\u016bk\u0173, kuriuos patel\u0117 i\u0161pe\u0161a sau i\u0161 kr\u016btin\u0117s ir papilv\u0117s. Deda iki 12 vienspalvi\u0173, melsvo, \u017ealsvo, gelsvo, pilk\u0161vo atspalvio kiau\u0161ini\u0173. Peri ir jaunikliais r\u016bpinasi tik patel\u0117. Patinai tuo metu nuo\u0161aliose, ramiose vietose \u0161eriasi. Jaunikliai tipi\u0161ki vi\u0161\u010diukiniai. Jie jau pirm\u0105 ar antr\u0105 dien\u0105 apleid\u017eia lizd\u0105, \u012f kur\u012f v\u0117liau negr\u012f\u017eta. Nuo pat pirmos dienos b\u0117gioja, plaukioja, nardo. Maitinasi savaranki\u0161kai. Patel\u0117 juos tik ved\u017eioja, \u0161ildo, persp\u0117ja apie pavoj\u0173.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong>. Nema\u017eai kiau\u0161ini\u0173 ir dar nesp\u0117jusi\u0173 \u016bgtel\u0117ti jaunikli\u0173 sulesa varniniai pauk\u0161\u010diai, nendri\u0173 ling\u0117s, su\u0117da mangutai, kanadin\u0117s audin\u0117s<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Med\u017eiojamos s\u0117linant, tykojant, i\u0161 valties, viliojant (su kryk\u0161t\u0117). Galima naudoti an\u010di\u0173 profilius, maketus. Privaloma med\u017eioti su med\u017eiokliniu (rekomenduotina su pauk\u0161tiniu) \u0161unimi. \u0160aunama 3-3,5 mm \u0161ratais. Naudojama plunksnos, p\u016bkai ir m\u0117sa. Patin\u0173 uodegos plunksnos yra ma\u017easis trof\u0117jus.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tRudgalv\u0117 krykl\u0117 (Anas crecca)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas. <\/strong>Lietuvoje \u012fprasta.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> Ma\u017eiausia Lietuvos antis. Plaukian\u010dioji. K\u016bno mas\u0117 0,2-0,5 kg. Rudagalv\u0117s krykl\u0117s veidrod\u0117lio pus\u0117 ry\u0161kiai \u017ealia, pus\u0117 juoda, o plasnojam\u0173j\u0173 plunksn\u0173 stiebai tams\u016bs. Tai vieninteliai po\u017eymiai atskirti \u0161i\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 patinus poilsio apdaru ir pateles. Krykli\u0173 skrydis labai greitas. Pabaidyta staigiai kei\u010dia krypt\u012f.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. \u012evair\u016bs vandens telkiniai. Pirmenyb\u0119 teikia nedideliems mi\u0161ko e\u017eer\u0117liams, vandeningoms mi\u0161ko pelk\u0117ms. Dalis j\u0173 lieka \u017eiemoti neu\u017e\u0161\u0105lan\u010diuose vandens telkiniuose<\/p>

Maistas<\/strong>. Maist\u0105 paprastai renka ne i\u0161 giliau nei pasiekia i\u0161tiesusios kakl\u0105. Mityboje vyrauja augalinis maistas. Lesa jaunus augal\u0173 daigus, pumpurus, lapus, \u016bglius, \u017eiedus, s\u0117klas, jav\u0173 gr\u016bdus (ruden\u012f vakarais, jau temstant jos skrenda \u012f mie\u017eienas, ir kvietienas maitintis, ypa\u010d jei jose yra vandeniu apsemt\u0173 ploteli\u0173). Vasar\u0105 minta ir gyvulin\u0117s kilm\u0117s maistu.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Lizdai ant \u017eem\u0117s. Lizdai susukti i\u0161 pernyk\u0161t\u0117s sausos augalijos. Jaunikliai tipi\u0161ki vi\u0161\u010diukiniai. Jie jau pirm\u0105 ar antr\u0105 dien\u0105 apleid\u017eia lizd\u0105, \u012f kur\u012f v\u0117liau negr\u012f\u017eta. Nuo pat pirmos dienos b\u0117gioja, plaukioja, nardo. Maitinasi savaranki\u0161kai. Patel\u0117 juos tik ved\u017eioja, \u0161ildo, persp\u0117ja apie pavoj\u0173.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong>. Nema\u017eai kiau\u0161ini\u0173 ir dar nesp\u0117jusi\u0173 \u016bgtel\u0117ti jaunikli\u0173 sulesa varniniai pauk\u0161\u010diai, nendri\u0173 ling\u0117s, su\u0117da mangutai, kanadin\u0117s audin\u0117s<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Med\u017eiojamos s\u0117linant, tykojant, i\u0161 valties. Galima naudoti an\u010di\u0173 profilius, maketus. Privaloma med\u017eioti su med\u017eiokliniu (rekomenduotina su pauk\u0161tiniu) \u0161unimi. \u0160aunama 3-3,5 mm \u0161ratais. Naudojama m\u0117sa.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tKuoduotoji antis (Aythya fuligula)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas. <\/strong>Lietuvoje aptinkama visame kra\u0161te. Tinkamose buvein\u0117se \u012fprasta ir da\u017ena. Migracijos laikotarpiu kai kur j\u0173 susikaupia dideli b\u016briai. Negausiai lieka \u017eiemoti neu\u017e\u0161\u0105lan\u010diuose vandens telkiniuose<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> Nardan\u010dioji. Ma\u017eesn\u0117 u\u017e did\u017ei\u0105j\u0105 ant\u012f. Patin\u0173 vestuviniu apdaru galva, kaklas, kr\u016btin\u0117 ir visa vir\u0161utin\u0117 k\u016bno dalis juodi. Vir\u0161ugalvyje ilgokas, nusvir\u0119s kuodas. K\u016bno \u0161onai, pilvas ir veidrod\u0117lis balti. Patel\u0117s ne toki\u0173 ry\u0161ki\u0173 spalv\u0173, vietoj juodos spalvos yra ruda, o kuodas trumpesnis. Plaukia giliai nugrimzdusios (nugaros vir\u0161 vandens ky\u0161o tik siaura juostel\u0117). Daug nardo. Kyla skristi nenoriai. Pabaidytos da\u017enai paneria. Nebaik\u0161\u010dios.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. \u012evair\u016bs vandens telkiniai. Veisimosi metu renkasi telkinius su salomis, plovomis.<\/p>

Maistas<\/strong>. Maitinasi net keli\u0173 metr\u0173 gylyje – nardydamos. Mityboje vyrauja gyv\u016bninis maistas: v\u0117\u017eiagyviais, kirm\u0117l\u0117mis, vabzd\u017eiais \u012fvairiose j\u0173 vystymosi stadijose, moliuskais, d\u0117l\u0117mis, buo\u017egalviais, smulkiomis varlyt\u0117mis ir \u017euvyt\u0117mis.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Lizdai ant \u017eem\u0117s. Lizdai susukti i\u0161 pernyk\u0161t\u0117s sausos augalijos. Jaunikliai tipi\u0161ki vi\u0161\u010diukiniai. Jie jau pirm\u0105 ar antr\u0105 dien\u0105 apleid\u017eia lizd\u0105, \u012f kur\u012f v\u0117liau negr\u012f\u017eta. Nuo pat pirmos dienos b\u0117gioja, plaukioja, nardo. Maitinasi savaranki\u0161kai. Patel\u0117 juos tik ved\u017eioja, \u0161ildo, persp\u0117ja apie pavoj\u0173. Per\u0117ti pradeda v\u0117lai, tod\u0117l\u00a0 kit\u0173 an\u010di\u0173 med\u017eiokl\u0117s sezono prad\u017eioje b\u016bna nema\u017eai dar neskraidan\u010di\u0173 jaunikli\u0173.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong>. Nema\u017eai kiau\u0161ini\u0173 ir dar nesp\u0117jusi\u0173 \u016bgtel\u0117ti jaunikli\u0173 sulesa varniniai pauk\u0161\u010diai, nendri\u0173 ling\u0117s, su\u0117da mangutai, kanadin\u0117s audin\u0117s<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Med\u017eiojamos s\u0117linant, tykojant, i\u0161 valties. Galima naudoti an\u010di\u0173 profilius, maketus. Privaloma med\u017eioti su med\u017eiokliniu (rekomenduotina su pauk\u0161tiniu) \u0161unimi. \u0160aunama 3-3,5 mm \u0161ratais. Naudojama m\u0117sa.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tKlykuol\u0117 (Bucephala clangula)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas. <\/strong>Lietuvoje aptinkama visame kra\u0161te. Gausiausia rytin\u0117je ir pietin\u0117je dalyse. Negausiai lieka \u017eiemoti neu\u017e\u0161\u0105lan\u010diuose vandens telkiniuose<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> Nardan\u010dioji. Gerokai ma\u017eesn\u0117 u\u017e did\u017ei\u0105j\u0105 ant\u012f. K\u016bnas kompakti\u0161kas, galva santykinai labai didel\u0117. Kaklas trumpas. Snapas taip pat trumpas. Veidrod\u0117lis baltas. Sparno pla\u0161takos sritis (ypa\u010d did\u017eiosios plasnojamosios plunksnos) tamsi. Pasi\u017eymi sezoniniu, lytiniu ir am\u017eiaus apdaro polimorfizmu. Suaug\u0119s patinas veisimosi apdaru puo\u0161nus ir lengvai atskiriamas nuo kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173. Poilsio apdaru patin\u0117lis labai pana\u0161us \u012f patel\u0119, tik skiriasi didel\u0117mis analogi\u0161kos formos\u00a0 kaip veisimosi metu baltomis d\u0117m\u0117mis sparnuose (geriausiai matomos pauk\u0161\u010diui skrendant). Suaugusios patel\u0117s veisimosi apdaras ma\u017eiau kontrastingas. Galva ruda. Riba tarp rudos galvos ir pilk\u0161vo kaklo (vadinamoji apykakl\u0117) bei pilvas \u2013 baltos spalvos. Kr\u016btin\u0117, kaklas ir \u0161onai \u2013 pilki. Snapas pilkas su gelsva juostele ties galu. Skraido greit. Skrendant suaugusi\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 sparn\u0173 plasnojimas sukelia specifin\u012f \u0161vilpes\u012f. Maitindamasi nema\u017eai nardo..<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Peri mi\u0161kingose vietov\u0117se prie vandens telkini\u0173. \u017diemoja neu\u017e\u0161\u0105lan\u010diuose sekliuose vandenyse.<\/p>

Maistas<\/strong>. Maitinasi – nardydamos. Mityboje vyrauja gyv\u016bninis maistas: v\u0117\u017eiagyviais, kirm\u0117l\u0117mis, vabzd\u017eiais \u012fvairiose j\u0173 vystymosi stadijose, moliuskais, d\u0117l\u0117mis, buo\u017egalviais, smulkiomis varlyt\u0117mis ir \u017euvyt\u0117mis.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Viena i\u0161 nedaugelio m\u016bs\u0173 kra\u0161to antini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173, perintis med\u017ei\u0173 drev\u0117se, juod\u0173j\u0173 melet\u0173 i\u0161kaltuose uoksuose, inkiluose. Jaunikliai tipi\u0161ki vi\u0161\u010diukiniai. Jie jau pirm\u0105 ar antr\u0105 dien\u0105 apleid\u017eia lizd\u0105, \u012f kur\u012f v\u0117liau negr\u012f\u017eta. Nuo pat pirmos dienos b\u0117gioja, plaukioja, nardo. Maitinasi savaranki\u0161kai. Patel\u0117 juos tik ved\u017eioja, \u0161ildo, persp\u0117ja apie pavoj\u0173.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong>. Nema\u017eai kiau\u0161ini\u0173 ir dar nesp\u0117jusi\u0173 \u016bgtel\u0117ti jaunikli\u0173 sulesa varniniai pauk\u0161\u010diai, nendri\u0173 ling\u0117s, su\u0117da mangutai, kanadin\u0117s audin\u0117s<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Med\u017eiojamos s\u0117linant, tykojant, i\u0161 valties. Galima naudoti an\u010di\u0173 profilius, maketus. Privaloma med\u017eioti su med\u017eiokliniu (rekomenduotina su pauk\u0161tiniu) \u0161unimi. \u0160aunama 3-3,5 mm \u0161ratais. Naudojama m\u0117sa.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tLaukys (Fulica atra)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas. <\/strong>Lietuvoje veisimosi metu da\u017enas. Vasaros antroje pus\u0117je telkiasi \u012f b\u016brius \u2013 vadinam\u0105sias sankaupas. Sankaupos susidaro tik nedaugelyje e\u017eer\u0173 \u2013 pirmiausia tuose, kuriuose mitybos s\u0105lygos labai geros.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> K\u016bnas masyvus. Uodega trumpa, smaila. I\u0161 vandens kyla sunkokai. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u012fsib\u0117g\u0117ja b\u0117gdamas vandens pavir\u0161iumi. Koj\u0173 pir\u0161tai su plaukiojamosiomis skiaut\u0117mis. Plaukiodamas da\u017enai staigiais judesiais tr\u016bk\u010dioja kakl\u0105 ir galv\u0105. Nardydamas i\u0161kyla i\u0161 vandens net pa\u0161okdamas.. Suaugusio pauk\u0161\u010dio apdaras vienspalvis – matin\u0117s beveik juodos spalvos, tik pilvas \u0161viesesnis. Nuo pana\u0161ios nendrin\u0117s vi\u0161tel\u0117s lengviausia atskirti i\u0161 balt\u0173 snapo ir ragin\u0117s plok\u0161tel\u0117s kaktoje. Jaunikliai yra pilkai rudi, tik galvos \u0161onai, kaklo priekis ir kr\u016btin\u0117 pilkai balsvi. Jie neturi baltos ragin\u0117s plok\u0161tel\u0117s ir snapas tamsokas. Nuo pana\u0161i\u0173 nendrini\u0173 vi\u0161teli\u0173 jaunikli\u0173 lengviausiai atskiriamas i\u0161 tamsaus pauodegio. Vasaros antroje pus\u0117je ir ruden\u012f laikosi b\u016briuose. Kai kur jie b\u016bna dideli (pvz., Dusios e\u017eere \u2013 t\u016bkstantiniai). Skraido gerai, bet kyla nenoriai, ypa\u010d rude\u00adn\u012f, kai b\u016bna nusipen\u0117j\u0119. Jau pakil\u0119 skristi, kol kojomis siekia vanden\u012f, dar “b\u0117ga” jo pavir\u0161iumi.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Veisiasi \u012fvairiuose stovin\u010diuose ir l\u0117tos t\u0117km\u0117s vandens telkiniuose, ypa\u010d e\u017eeruose ir tvenkiniuose. Pirmenyb\u0119 teikia gausiai \u017eoline augalija apaugusioms vietoms.<\/p>

Maistas<\/strong>. Minta daugiausiai augalin\u0117s kilm\u0117s maistu: s\u0117klomis, daigais, lapais, \u016bgliais. Lesa ir gyvulin\u0117s kilm\u0117s maist\u0105: vabzd\u017eius \u012fvairiose j\u0173 vystymosi stadijose, vorus, v\u0117\u017eiagyvius, kirm\u0117les, smulkius moliuskus.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Lizd\u0105 suka tarp vandens augal\u0173 i\u0161 sud\u017ei\u016bvusi\u0173 augal\u0173 dali\u0173. Jame niekada neb\u016bna p\u016bk\u0173. Deda da\u017eniausiai 6-9 sauso molio spalvos, smulkiais tamsiais ta\u0161keliais i\u0161margin\u00adtus kiau\u0161inius. Jaunikliai vi\u0161\u010diukiniai. Jie i\u0161 karto gerai b\u0117gioja, plaukioja, nardo. Juos ved\u017eioja abu t\u0117vai. Veisimosi metu agresyvus prie\u0161 kitus vandens pauk\u0161\u010dius, ta\u010diau po veisimosi laikotarpio teritorij\u0105 ginti beveik nustoja<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong>. Nema\u017eai kiau\u0161ini\u0173 ir dar nesp\u0117jusi\u0173 \u016bgtel\u0117ti jaunikli\u0173 sulesa varniniai pauk\u0161\u010diai, nendri\u0173 ling\u0117s, su\u0117da mangutai, kanadin\u0117s audin\u0117s<\/p>

Med\u017eiokl\u0117<\/strong>. Med\u017eiojamos s\u0117linant, tykojant, i\u0161 valties. Privaloma med\u017eioti su med\u017eiokliniu (rekomenduotina su pauk\u0161tiniu) \u0161unimi. \u0160aunama 3-3,5 mm \u0161ratais, da\u017eniausiai ant vandens (taip \u0161audyti laukius Med\u017eiokl\u0117s taisykl\u0117s leid\u017eia), nes \u012f or\u0105 kyla labai nenoriai. Naudojama m\u0117sa.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPerk\u016bno o\u017eelis (Common Snipe)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas. <\/strong>Paplit\u0119s visame kra\u0161te, nors daug gausesnis kalvotame kra\u0161tovaizdyje, nat\u016brali\u0173 upi\u0173 sl\u0117niuose, kur dar yra i\u0161lik\u0119 \u0161lapi\u0173 piev\u0173 ir atvir\u0173 pelku\u010di\u0173.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> Smilginio strazdo dyd\u017eio ar kiek u\u017e j\u012f didesnis. Didesnis u\u017e labai pana\u0161\u0173 o\u017eel\u012f nyk\u0161tuk\u0105. K\u016bno mase apie 100 g. Tuoktuvi\u0173 metu patin\u0117lis skraido tuoktuvi\u0173 pol\u0117kiu. Tupin\u010dio i\u0161siskiria neproporcingai ilgas ir tiesus snapas (bent du kartus ilgesnis u\u017e galvos ilg\u012f). Kojos trumpesn\u0117s nei kit\u0173 pana\u0161aus dyd\u017eio tilvik\u0173. Per vir\u0161ugalv\u012f, nugar\u0105 ir sparnus eina \u0161viesios juostel\u0117s. Vir\u0161utin\u0117 k\u016bno dalis rudai raiba. Pilvas baltas, \u0161onuose skersines tamsios juostos, gerai matomos pauk\u0161\u010diui skrendant. Kr\u016btine i\u0161marginta tamsiomis d\u0117m\u0117mis. Akys dideles, taip pat beveik pakau\u0161yje. \u017dmogui artinantis pakyla u\u017e keli\u0173 keliolikos metr\u0173, da\u017eniausiai surinka pavojaus balsu “\u010d\u010driik” ir nutoldamas bla\u0161kosi \u012f \u0161alis \u2013 skrenda zigzago formos trajektorija. Skrendan\u010dio matoma baltai apved\u017eiota uodega. Ly\u010di\u0173 ir am\u017eiaus i\u0161 apdaro lauko s\u0105lygomis nustatyti ne\u012fmanoma.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Veisimosi buvein\u0117 \u2013 \u0161lapios ir dr\u0117gnos pievos, atviros \u017eemapelk\u0117s, \u0161lapios plynos kirtaviet\u0117s ir didel\u0117s \u017eole apaugusios salos. Polizdiniu laikotarpiu ir traukimo metu aptinkamas dumbluotose ir sm\u0117l\u0117tose pakrant\u0117se.<\/p>

Maistas<\/strong>. Minta daugiausiai gyv\u016bniniu maistu: \u012fvairiais vabzd\u017eiais, j\u0173 lervomis. Maisto neretai ie\u0161ko dumble \u012f j\u012f kai\u0161iodamas savo ilga. snap\u0105. Jo snapas jautrus kaip ir slankos. Kartais lesa smulkias augal\u0173 dalis, s\u0117klas<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Per tuoktuves perk\u016bno o\u017eeliai “mekena”. J\u0173 balsas i\u0161ties primena ma\u017eo oziuko mekenim\u0105. \u0160\u012f gars\u0105 pauk\u0161tis skleid\u017eia tik skrisdamas. \u012edomiausia tai, jog “mekenim\u0105” sukelia oro srauto vibruojamos kra\u0161tin\u0117s uodegos plunksnos. “Mekena” diena. ir nakt\u012f, bet tik patinai. Lizdas ant \u017eol\u0117s kupsto, ar duobut\u0117je. Jis menkai i\u0161klotas sausomis augal\u0173 dalimis, da\u017eniausiai po nusvirusia \u017eole. Kaip ir visi tilvikai, da\u017eniausiai deda keturis ta\u0161kuotus, palyginus gana didelius, kriau\u0161\u0117s formos kiau\u0161inius, kurie visada smailiagaliais atsukti j centr\u0105. Jaunikliai vi\u0161\u010diukiniai. Jie maitinasi savaranki\u0161kai. Jais r\u016bpinasi abu t\u0117vai.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong> Lap\u0117s, mangutai, valkataujantys \u0161unys, pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117. <\/strong>Med\u017eiojamos s\u0117linant, tykojant. Privaloma med\u017eioti su med\u017eiokliniu (rekomenduotina su pauk\u0161tiniu daran\u010diu tilkt\u012f) \u0161unimi. Pataikyti \u012f perk\u016bno o\u017eel\u012f tikrai n\u0117ra paprasta, tad tokia med\u017eiokl\u0117 i\u0161ties sporti\u0161ka, ta\u010diau m\u016bs\u0173 kra\u0161te ji n\u0117ra populiari. \u0160aunama 2 mm \u0161ratais. Naudojama m\u0117sa.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tSlanka (Scolopax rusticola)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas. <\/strong>Paplitusi visur. Da\u017ena ar \u012fprasta<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> Ma\u017edaug naminio karvelio dyd\u017eio pauk\u0161tis trumpomis kojomis ir labai ilgu tiesiu snapu. Apdare vyrauja ruda spalva. Rudos d\u0117m\u0117s daugiausia esti i\u0161margintos juodomis, rudomis ir balsvomis d\u0117m\u0117mis. Apa\u010dia balsva su oran\u017einiu atspalviu ir juosvomis d\u0117m\u0117mis, sudaran\u010diomis skersin\u012f ra\u0161t\u0105. Kojos pilkai rusvos. Nuo pana\u0161i\u0173 tilvikini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 skiriasi dyd\u017eiu, trumpais pla\u010diais sparnais. I\u0161imtinai mi\u0161ko pauk\u0161tis. B\u016bdingi tuoktuvi\u0173 skraidymai vir\u0161 mi\u0161ko retmi\u0173, aik\u0161\u010di\u0173, kirtavie\u010di\u0173. Intensyviausios tuoktuv\u0117s vyksta prietemoje. Laikosi tik ant \u017eem\u0117s. Pasibaido priart\u0117jus vos per kelis \u017eingsnius. Pauk\u0161\u010diui pakilus labai gerai matomi rusvas antuodegis ir uodega. Ly\u010di\u0173 ir am\u017eiaus lauko s\u0105lygomis i\u0161 apdaro nustatyti ne\u012fmanoma.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Dr\u0117gni ar normalaus sausumo lapuo\u010di\u0173 ir mi\u0161r\u016bs mi\u0161kai<\/p>

Maistas<\/strong>. Minta gyv\u016bniniu maistu: \u012fvairiausiomis kirm\u0117l\u0117mis (da\u017eniausiai sliekais), \u012fvairiausiais \u017eem\u0117s pavir\u0161iuje bei vir\u0161utiniame jos sluoksnyje gyvenan\u010diais vabzd\u017eiais, j\u0173 lervomis. Sliekus sugeba aptikti ir i\u0161sitraukti i\u0161 \u017eem\u0117s i\u0161 tokio gylio, kiek pasiekia savo ilgu snapu. Pauk\u0161tis snapu bado mink\u0161t\u0105 \u017eem\u0119. Jei netoliese yra sliekas, jis tai pajunta ir pradeda \u0161liau\u017eti, trauktis. Jo judesius “u\u017efiksuoja” labai jautrus ir gausus snapo gale po plona odele esantys receptoriai. Tada pauk\u0161\u010diui belieka vienu ar keliais snapo d\u016briais \u012f mink\u0161t\u0105. \u017eem\u0119 sliek\u0105. aptikti<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Slank\u0173 tuoktuves prasideda pavakare. Patinai, pyps\u0117dami ir kurkdami, skraido ratais vir\u0161 mi\u0161ko. I\u0161gird\u0119 nuo \u017eem\u0117s\u00a0 j\u0173 balsus atsiliepusia. patele, nedelsiant prie jos leid\u017eiasi. Lizdas visada ant \u017eem\u0117s. Tai nedidele duobute tarp \u017eoli\u0173, po eglute ar kitoje vietoje, i\u0161klota sausa \u017eole, lapais. Kiau\u0161ini\u0173 skai\u010dius, spalva, forma kaip ir kit\u0173 tilvikini\u0173- keturi, dideli, kriau\u0161\u0117s formos (vienas galas labai nusmail\u0117j\u0119s), ta\u0161kuoti. Lizde jie kaip taisykl\u0117 b\u016bna smaigaliais \u012f centr\u0105.. Jaunikliai vi\u0161\u010diukiniai ir greit palieka lizd\u0105., \u012f kur\u012f v\u0117liau negr\u012f\u017eta. Maitinasi savaranki\u0161kai. B\u016bdami vos 10 d. am\u017eiaus jau geba paskristi. Peri ir jaunikliais r\u016bpinasi tik patele.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong> Slanka nat\u016brali\u0173 prie\u0161\u0173 turi nedaug. Gal kiek labiau jas gal\u0117t\u0173 skriausti tik mangutai, kurie, visur \u0161niuk\u0161tin\u0117dami, ai\u0161ku, aptinka ir su\u0117da slank\u0173 d\u0117tis.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117. <\/strong>Med\u017eiojamos s\u0117linant, tykojant. Privaloma med\u017eioti su med\u017eiokliniu (rekomenduotina su pauk\u0161tiniu) \u0161unimi. \u0160aunama 2,5 mm \u0161ratais. Naudojama m\u0117sa. Plunksnos- ma\u017easis med\u017eiokl\u0117s trof\u0117jus.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tFazanas (Phasianus colchicus)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas. <\/strong>Nevietin\u0117 r\u016b\u0161is, kil\u0119s i\u0161 Pietry\u010di\u0173 Azijos. Paplitimas ir gausa Lietuvoje priklauso nuo to, kur ir kiek gausiai j\u0173 paleid\u017eiama. Pastaraisiais metais negausus.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> K\u016bno mas\u0117 0,8-1,2 kg. Ry\u0161kus lytinis dimorfizmas. Patinai ry\u0161kiaspalviai, labai puo\u0161n\u016bs, \u017eymiai ilgesn\u0117mis nei pateli\u0173 uodegomis. J\u0173 galva ir kaklas tamsiai \u017ealiai m\u0117lyni su dviem plunksn\u0173 “ragu\u010diais” vir\u0161 antaki\u0173. Kitose k\u016bno dalyse vyrauja \u012fvair\u016bs raudonai rudi atspalviai. Visos plunksnos \u017evilgan\u010dios. Skruost\u0173 oda ir oda apie akis neplunksnuota, apaugusi ry\u0161kiai raudonomis karpel\u0117mis. Kojos neplunksnuotos, su a\u0161triais pentinais. Patel\u0117 gerokai smulkesn\u0117, pilkai ruda. Jos uodega \u017eymiai trumpesn\u0117. \u00a0Nesupainiojamas su kitomis r\u016b\u0161imis, nes vietini\u0173 kit\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 su tokiomis ilgomis uodegomis m\u016bs\u0173 kra\u0161te n\u0117ra. Auginamas ir veisiamas nelaisv\u0117je. Paleid\u017eiamas \u012f gamt\u0105 kaip med\u017eiokl\u0117s objektas. Nesumed\u017eioti pauk\u0161\u010diai gali veistis nat\u016braliai, ta\u010diau m\u016bs\u0173 kra\u0161te po labai \u0161alt\u0173 \u017eiem\u0173 j\u0173 nelieka ir vietos populiacijos i\u0161nykt\u0173, jei neb\u016bt\u0173 papildomos, atnaujinamos. Skirtingai nei kiti atviro kra\u0161tovaizd\u017eio vi\u0161tiniai pauk\u0161\u010diai, fazanai nakvoja med\u017eiuose.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Aptinkamas tik tose vietose, kur buvo \u012fveistas, i\u0161leid\u017eiant inkubatoriuose i\u0161perintus paaugintus fazaniukus. Jiems labiausiai tinka nedideli lauk\u0173 mi\u0161keliai, durpynai, nendrynai ar kr\u016bmynai pelki\u0173, upeli\u0173 pakra\u0161\u010diuose, auk\u0161ta\u016bgiais \u017eoliniais augalais apaug\u0119 dirvonai. Vasar\u0105 neretai laikosi net laukuose. Be \u017emogaus pagalbos m\u016bs\u0173 klimato s\u0105lygomis nei\u0161silaiko.<\/p>

Maistas<\/strong>. Kaip ir kiti vi\u0161tiniai, minta daugiausiai augaliniu maistu. Lesa daigus, sultingus lapus, \u012fvairias s\u0117klas. Vasar\u0105 sulesa nema\u017eai vabzd\u017ei\u0173, sliek\u0173, moliusk\u0173, varly\u010di\u0173. Teigiama, kad lesa kolorado vabalus ir j\u0173 lervas. Maitinasi tik ant \u017eem\u0117s.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Tuoktuv\u0117s b\u016bna pavasar\u012f. Tuomet patinai vaik\u0161to pak\u0117l\u0119 uodegas ir i\u0161ties\u0119 kaklus, triuk\u0161mingai plaka sparnais ir ar\u0161iai pe\u0161asi tarpusavyje. D\u0117tyje 8 – 14 \u017ealsvai pilk\u0173 kiau\u0161ini\u0173. Kiau\u0161inius peri ir jaunikliais r\u016bpinasi tik patel\u0117. Nelaisv\u0119 pakelia labai gerai. Tod\u0117l, norint juos i\u0161laikyti med\u017eiokl\u0117s plotuose, b\u016btina kasmet i\u0161leisti inkubatoriuose i\u0161perint\u0173 ir voljeruose paaugint\u0173 fazaniuk\u0173. \u0160\u012f darb\u0105 nutraukus, per kelis metus fazanai i\u0161nyksta.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong>. Lap\u0117s, mangutai, valkataujantys \u0161unys, pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117. <\/strong>Med\u017eiojami grandine, s\u0117linant, varant. B\u016bt\u0173 galima med\u017eioti ir su pl\u0117\u0161riaisiais pauk\u0161\u010diais. Privaloma med\u017eioti su med\u017eiokliniu (rekomenduotina su pauk\u0161tiniu) \u0161unimi. \u0160aunama 3,5- 4 mm \u0161ratais. Naudojama m\u0117sa ir puo\u0161nios patin\u0173 uodegos plunksnos.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tPilkoji varna (Corvus corone)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas<\/strong><\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> \u017dmoni\u0173 neblogai \u017einoma, bet da\u017enokai su kitais varniniais painiojamas pauk\u0161tis. Lengvai atpa\u017e\u012fstama i\u0161 apdaro, nes pana\u0161i\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 regione n\u0117ra. Kovo dyd\u017eio pauk\u0161tis. K\u016bno mase iki 0,5 kg. Galva, kr\u016btine, sparnai juodi. Likusi k\u016bno dalis pilka. Snapas gan\u0117tinai stambus, stambesnis u\u017e kovo snap\u0105^. Ap\u017ei\u016brint poros narius kartu, da\u017eniausiai galima pasteb\u0117ti, kad patin\u0117lis didesnis. Vos i\u0161 lizdo i\u0161skrid\u0119 jaunikliai jau labai pana\u0161\u016bs \u012f suaugusius, tik j\u0173 pilkos spalvos apdaras kiek bly\u0161kesnis, o juodos spalvos plunksnos neturi suaugusiems b\u016bdingo blizgesio.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Veisimosi buvein\u0117 \u2013 agrarinis ir urbanistinis kra\u0161tovaizdis. M\u0117gsta vietas prie vandens telkini\u0173. Vengia mi\u0161k\u0173 masyv\u0173 ir dideli\u0173 visai atvir\u0173 plot\u0173 toli nuo \u017emoni\u0173 gyvenvie\u010di\u0173, sodyb\u0173. Nesiveisimo laikotarpiu aptinkama \u012fvairiausiose vietose<\/p>

Maistas<\/strong>. Minta \u012fvairiausiu maistu (visales\u0117). Lesa \u012fvairiausius negyvus gyv\u016bnus. Sugeba u\u017epulti ir nugali daugel\u012f paliegusi\u0173 gyv\u016bn\u0173 bei j\u0173 silpn\u0173 jaunikli\u0173 \u2013 taip pat ir u\u017e save didesni\u0173. Minta ir bestuburiais \u2013 daugiausiai vabzd\u017eiais. Lesa uogas, vaisius, s\u0117klas. \u017diem\u0105 mi\u0161riuose b\u016briuose su kitais varniniais pauk\u0161\u010diais lanko \u0161iuk\u0161lynus.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Lizdus krauna med\u017eiuose: mi\u0161k\u0173 pakra\u0161\u010diuose, lauk\u0173 girait\u0117se, sodybose, pavieniuose lauk\u0173 med\u017eiuose. Kiekvienais metais krauna nauj\u0105 lizd\u0105. Senuose varn\u0173 lizduose da\u017enai peri ma\u017eieji apuokai ir smulkiosios sakal\u0173 r\u016b\u0161ys. Veisimosi laikotarpiu gyvena poromis.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong> Nat\u016brali\u0173 prie\u0161\u0173 beveik neturi.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117. <\/strong>Sumed\u017eioti n\u0117ra lengva nes varna akyli, atsargi ir baik\u0161ti. Med\u017eiojama tykojant prie masalo arba lizdo. Viliojant galima naudoti did\u017eiojo apuoko maket\u0105. \u0160aunama 3,5 mm \u0161ratais.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tKovas (Corvus frugilegus)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas. <\/strong>Paplit\u0119s visur. Vienas i\u0161 da\u017eniausi\u0173 varnini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173. Pastaraisiais metais gausa suma\u017e\u0117jo d\u0117l \u017eem\u0117s \u016bkio nuosmukio.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> Pana\u0161aus dyd\u017eio kaip pilkoji varna. K\u016bno mase iki 0,5 kg Apdaras vienodai juodas su nesunkiai pastebimu violetiniu metali\u0161ku blizgesiu. Suaugusi\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 snapo pamatas plikas ir matoma balsva d\u0117m\u0117. Patinas nuo patel\u0117s i\u0161 i\u0161vaizdos nesiskiria. Jaunikliai pana\u0161\u016bs \u012f suaugusius, bet j\u0173 snapo pamatas ir \u0161nerv\u0117s plunksnuoti. \u0160ie po\u017eymiai pastebimi ir tarp \u017eiemojan\u010di\u0173 jaun\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173. Tik pavasar\u012f jie tampa ma\u017eiau pastebimi, ta\u010diau pirmame\u010dius ir keleri\u0173 met\u0173 pauk\u0161\u010dius atskirti nesunku, nes su am\u017eiumi plika d\u0117m\u0117 ties snapo pamatu did\u0117ja. Jaunikliai nuo pana\u0161i\u0173 krankli\u0173 skiriasi ma\u017eesniu dyd\u017eiu, buveine (kovai vengia didelio mi\u0161ko), plonesniu bei smailesniu snapu bei balsais. Minta bestuburiais, \u012fvairiu augaliniu maistu bei visokiausiomis atliekomis. Maist\u0105 renka nuo dirvos pavir\u0161iaus arba i\u0161kapsto esant\u012f negiliai dirvoje. Nuolat lanko vietas, kur \u017eem\u0117 dirbama. Kai gyvena miestuose \u2013 labiau maitinasi \u012fvairiomis atliekomis. Lanko \u0161iuk\u0161lynus. B\u016bdingas kolonijinis veisimosi elgesys. Lizd\u0173 kolonijose b\u016bna iki keli\u0173 \u0161imt\u0173 ir tik labai retai \u2013 daugiau nei t\u016bkstantis. \u017diemojimo metu su kitais varniniais pauk\u0161\u010diais \u2013 varnomis ir kuosomis \u2013 sudaro mi\u0161rius b\u016brius.<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Veisimosi metu \u2013 agrarinis kra\u0161tovaizdis su nedidel\u0117mis girait\u0117mis ar sen\u0173 med\u017ei\u0173 grup\u0117mis gyvenviet\u0117se, priemies\u010diuose. Lizdus da\u017eniausiai suka stambiuose reta laja med\u017eiuose. Kitais met\u0173 laikais \u2013 \u012fvairiausios vietos: agrarinis kra\u0161tovaizdis, gyvenviet\u0117s, miestai, \u0161iuk\u0161lynai. Vengia mi\u0161king\u0173 teritorij\u0173.<\/p>

Maistas<\/strong>. Maistas labai \u012fvairus. Minta \u012fvairiais bestuburiais, da\u017eniausiai vabzd\u017eiais ir j\u0173 lervomis, sliekais, s\u0117klomis (da\u017enai i\u0161kapsto pas\u0117lius), peliniais grau\u017eikais, pauk\u0161\u010di\u0173 kiau\u0161iniais ir jaunikliais, dv\u0117sena, atliekomis. Ruden\u012f lesa uogas, vaisius. Maitinasi tik ant \u017eem\u0117s, da\u017eniausiai laukuose, pakel\u0117se, s\u0105vartynuose<\/p>

Veisimasis<\/strong>.. Peri kolonijomis: keli ar keliolika lizd\u0173 medyje, keliasde\u0161imt ar net keli \u0161imtai lizd\u0173 kolonijoje.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong>. Nat\u016brali\u0173 prie\u0161\u0173 beveik neturi.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117. S<\/strong>umed\u017eioti nesunku, nes n\u0117ra baik\u0161tus – galima nesunkiai priselinti. Galima labai s\u0117kmingai med\u017eioti tykojant prie kolonij\u0173, prie masalo. \u0160aunama 3,5 mm \u0161ratais.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/i><\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\tKer\u0161ulis (Columba palumbus)<\/a>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\n\t\t\t\t\t

\"\"<\/p>

Paplitimas. <\/strong>Paplit\u0119s visame kra\u0161te ir da\u017enas. Pastaraisiais metais gausa kiek ma\u017e\u0117ja.<\/p>

I\u0161vaizda, matmenys.<\/strong> Stambiausias i\u0161 \u0161alyje gyvenan\u010di\u0173 karveli\u0173. Daugelio pa\u017e\u012fstamas i\u0161 b\u016bdingo balso. Kyla triuk\u0161mingai, da\u017eniausiai sumu\u0161damas sparnais. Tuoktuvi\u0173 skraidym\u0173 metu kaip ir kiti karveliai pakyla auk\u0161tai ir po to sklend\u017eia pusiau i\u0161k\u0117t\u0119s sparnus (laiko juos “V” raid\u0117s forma). Suaugusio apdare vyrauja pilka spalva. Kaklas su tamsiai rusvu atspalviu. Jo \u0161onuose yra baltos ir \u017ealsvos d\u0117m\u0117s. Pauk\u0161\u010diui skrendant i\u0161 vir\u0161aus matomi juosvi sparn\u0173 galai (pla\u0161takos sritis), baltos skersai sparno einan\u010dios juostel\u0117s, balta d\u0117m\u0117 kakle ir juoda juosta uodegos gale. Skrisdamas sparnais plasnoja re\u010diau nei uoliniai karveliai. Nuo kit\u0173 karveli\u0173 skiriasi dyd\u017eiu, baltomis juostel\u0117mis sparnuose ir balta d\u0117me kakle. Sparn\u0173 apa\u010dia tamsi, pana\u0161i ulduko, bet skiriasi nuo uolinio karvelio (\u0161io balsva). Patinai labai pana\u0161\u016bs \u012f pateles. Kartu juos stebint matyti, kad patinas truput\u012f didesnis. Jo balta ir \u017ealsva d\u0117m\u0117s kakle taip pat nedaug didesn\u0117s. Jaunikliai ker\u0161uliai nuo suaugusi\u0173 skiriasi tamsesne nugara ir sparnais, tamsiu snapu ir akimis (suaugusi\u0173 snapo galas gelsvas, akys geltonos). J\u0173 baltos d\u0117m\u0117s kakle daug ma\u017eesn\u0117s nei suaugusi\u0173 arba j\u0173 i\u0161vis neturi (paprastai dalis jaunikli\u0173 \u012fgauna ne anks\u010diau nei rugpj\u016bt\u012f).<\/p>

Buvein\u0117<\/strong>. Peri \u012fvairiuose mi\u0161kuose, ypa\u010d pami\u0161k\u0117se ir lauk\u0173 girait\u0117se, parkuose, gausiai ap\u017eeldintose sodybose. Maitintis gali laukuose toli nuo mi\u0161ko<\/p>

Maistas<\/strong>. Maitinasi atviruose plotuose, da\u017eniausiai dirbamuose laukuose. Suaug\u0119 pauk\u0161\u010diai minta \u012fvairi\u0173 augal\u0173 s\u0117klomis, grudais, daigais, pumpurais. Vasara sulesa ka\u017ekiek vabzd\u017ei\u0173 ir kit\u0173 bestuburi\u0173. Maitinasi tik ant \u017eem\u0117s. Daug geria, tod\u0117l kasdien skraido prie vandens telkini\u0173 atsigerti. Turi gurkl\u012f (g\u016b\u017e\u012f). Tai stemples i\u0161plat\u0117jimas, kuriame subrinksta augal\u0173 s\u0117klos prie\u0161 patekdamos \u012f skrand\u012f. Tik k\u0105 i\u0161siritusius jauniklius t\u0117vai maitina “pienu” – gurklio sekretu, v\u0117liau – gurklyje i\u0161brinkintomis ir atrytomis \u012fvairiomis s\u0117klomis, grudais.<\/p>

Veisimasis<\/strong>. Med\u017eiuose krauna atvirus lizdus Lizdas i\u0161 saus\u0173 \u0161akeli\u0173, labai menkas, beveik permatomas. Jaunikliams, augant tarpai tarp lizdo \u0161akeli\u0173 “u\u017esiklijuoja” i\u0161matomis. Deda du baltus kiau\u0161inius. Jaunikliai pauk\u0161\u010diukiniai. Per metus i\u0161augina dvi-tris vadas.<\/p>

Prie\u0161ai.<\/strong>. J\u0173 kiau\u0161inius ir jauniklius neretai sulesa varniniai pauk\u0161\u010diai, su\u0117da kiaunes. Suaugu-sius pauk\u0161\u010dius nutveria pl\u0117\u0161rieji pauk\u0161\u010diai.<\/p>

Med\u017eiokl\u0117. <\/strong>Lietuvoje specialiai jie prakti\u0161kai nemed\u017eiojami. Lietuvoje jie n\u0117ra labai gaus\u016bs, o ir sumed\u017eioti n\u0117ra lengva, nes gana baik\u0161t\u016bs. Pavieniai pauk\u0161\u010diai atsitiktinai sumed\u017eiojami per rudenines an\u010di\u0173 med\u017eiokles. S\u0117kmingiausia j\u0173 med\u017eiokl\u0117 gal\u0117t\u0173 b\u016bti tykojant sl\u0117ptuv\u0117je nupjautuose jav\u0173 laukuose, \u017einant, kur jie pastoviai atskrenda lesti likusi\u0173} gr\u016bd\u0173. Privilioti galima profiliais, maketais. Taip \u0161ie pauk\u0161\u010diai med\u017eiojami Pranc\u016bzijoje ir Anglijoje, kur j\u0173 med\u017eiokle yra labai populiari. Privaloma med\u017eioti su med\u017eiokliniu (rekomenduotina su pauk\u0161tiniu) \u0161unimi. \u0160aunama 3 mm \u0161ratais. Naudojama m\u0117sa.<\/p><\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u017delmenin\u0117 \u017e\u0105sis (Anser fabalis) Paplitimas. Tai \u0161iauresni\u0173 kra\u0161t\u0173 pauk\u0161\u010diai. Lietuvoje sutinkamos tik migracijos metu. Migruoja labai pla\u010diu frontu tad tuo metu jas galima sutikti visoje Lietuvos teritorijoje. Ruden\u012f Lietuvoje daugiausiai j\u0173 b\u016bna nuo rugs\u0117jo vidurio iki spalio pabaigos, nors nedidelius b\u016brelius galima matyti ir gruod\u017eio m\u0117n. Pavasarin\u0117s migracijos metu gaus\u016bs b\u016briai sutinkami Nemuno Deltos apsemtuose … <\/p>\n

Continue reading “Pauk\u0161\u010diai”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":232,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/237"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=237"}],"version-history":[{"count":52,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/237\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1677,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/237\/revisions\/1677"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/pages\/232"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=237"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}