{"id":5315,"date":"2026-03-06T08:39:50","date_gmt":"2026-03-06T06:39:50","guid":{"rendered":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/?p=5315"},"modified":"2026-03-06T08:42:29","modified_gmt":"2026-03-06T06:42:29","slug":"top-laukiniai-gyvunai-lietuvoje-turintys-didziausia-itaka-zmogaus-ukinei-veiklai-ir-saugumui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/?p=5315","title":{"rendered":"TOP laukiniai gyv\u016bnai Lietuvoje, turintys did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 \u017emogaus \u016bkinei veiklai ir saugumui"},"content":{"rendered":"\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t

\u0161altinis- https:\/\/www.medzioklezurnalas.lt\/<\/a><\/h2>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

\u0160ernas<\/h2>

(Sus scrofa<\/em>)<\/p>

\u0160ernas yra viena labiausiai \u017eem\u0117s \u016bkiui \u012ftak\u0105 daran\u010di\u0173 laukini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 Lietuvoje. Pirmiausia tai susij\u0119 su afrikinio kiauli\u0173 maro gr\u0117sme. Laukin\u0117 \u0161ern\u0173 populiacija laikoma \u0161io viruso rezervuaru, tod\u0117l kiekvienas ligos protr\u016bkis kiaulininkyst\u0117s \u016bkyje sukelia rimtas ekonomines pasekmes. Tokiais atvejais \u016bkiuose tenka sunaikinti gyvulius, \u012fvedami prekybos ribojimai, o biosaugos priemon\u0117s reikalauja papildom\u0173 i\u0161laid\u0173.<\/p>

Be lig\u0173 rizikos, \u0161ernai daro ir tiesiogin\u0119 \u017eal\u0105 \u017eem\u0117s \u016bkiui. Ie\u0161kodami maisto jie i\u0161rausia laukus, ypa\u010d kukur\u016bz\u0173, jav\u0173 ar bulvi\u0173 pas\u0117lius. Kartais vienos nakties pakanka, kad b\u016bt\u0173 smarkiai pa\u017eeistas visas laukas. \u016akininkams tai rei\u0161kia ne tik prarast\u0105 derli\u0173, bet ir papildomas investicijas \u012f tvoras, elektrinius aptvarus ar kitas apsaugos priemones.<\/p>

\u0160ernai taip pat yra viena da\u017enesni\u0173 susid\u016brim\u0173 su transporto priemon\u0117mis prie\u017eas\u010di\u0173. Ypa\u010d pavojingos situacijos susidaro tamsiuoju paros metu, kai gyv\u016bnai aktyviai juda tarp mi\u0161ko ir \u017eem\u0117s \u016bkio plot\u0173.<\/p>

Vilkas<\/h2>

(Canis lupus<\/em>)<\/p>

Vilk\u0173 gausa Lietuvoje pastaraisiais metais i\u0161lieka stabili ir reik\u0161minga. \u0160io pl\u0117\u0161r\u016bno poveikis labiausiai jau\u010diamas gyvulininkyst\u0117je. Avi\u0173 ir kit\u0173 \u016bkini\u0173 gyv\u016bn\u0173 augintojai patiria nuostoli\u0173, o kartu ir nuolatin\u0119 \u012ftamp\u0105 d\u0117l galim\u0173 i\u0161puoli\u0173. Elektriniai aptvarai, apsauginiai \u0161unys ir kitos prevencin\u0117s priemon\u0117s gali suma\u017einti rizik\u0105, ta\u010diau j\u0173 \u012frengimas ir prie\u017ei\u016bra reikalauja papildom\u0173 investicij\u0173.<\/p>

Tuo pa\u010diu vilkas atlieka svarb\u0173 ekologin\u012f vaidmen\u012f. \u0160is pl\u0117\u0161r\u016bnas reguliuoja kanopini\u0173 \u017ev\u0117ri\u0173 populiacijas ir da\u017eniausiai sumed\u017eioja silpnesnius, sergan\u010dius ar su\u017eeistus individus. Tokiu b\u016bdu vilkai prisideda prie nat\u016bralios ekosistem\u0173 pusiausvyros palaikymo.<\/p>

D\u0117l \u0161ios prie\u017easties vilko valdymas Lietuvoje visada kelia diskusij\u0173. Viena vertus, b\u016btina apsaugoti \u016bkinink\u0173 interesus, kita vertus, vilkas yra saugoma r\u016b\u0161is pagal Europos S\u0105jungos teis\u0119, tod\u0117l jo populiacijos valdymas turi b\u016bti pagr\u012fstas moksliniais duomenimis ir atsargiu reguliavimu.<\/p>

Bebras<\/h2>

Castor fiber<\/em><\/p>

Bebras da\u017enai vadinamas kra\u0161tovaizd\u017eio in\u017einieriumi. Statydamas u\u017etvankas jis kei\u010dia vandens t\u0117km\u0119, sukuria naujas \u0161lapynes ir transformuoja aplinkin\u0119 aplink\u0105. Ta\u010diau \u0161ie poky\u010diai ne visada palank\u016bs \u017emogaus veiklai. Bebr\u0173 statomos u\u017etvankos gali u\u017elieti pievas, mi\u0161ko kelius ar \u017eem\u0117s \u016bkio plotus, taip pat ardyti melioracijos sistemas.<\/p>

Mi\u0161kininkyst\u0117je bebrai gali daryti \u017eal\u0105 jauniems medynams. Nugrau\u017edami med\u017ei\u0173 kamienus jie sunaikina sodinukus ir jaunuolynus, o tai turi tiesiogin\u0119 ekonomin\u0119 \u012ftak\u0105 mi\u0161k\u0173 \u016bkiui.<\/p>

Vis d\u0117lto bebr\u0173 veikla turi ir teigiam\u0105 pus\u0119. J\u0173 suformuotos \u0161lapyn\u0117s tampa svarbiomis buvein\u0117mis daugeliui pauk\u0161\u010di\u0173, varliagyvi\u0173 ir vabzd\u017ei\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Tod\u0117l bebr\u0173 populiacijos reguliavimas da\u017eniausiai taikomas ten, kur b\u016btina apsaugoti infrastrukt\u016br\u0105 ar \u017eem\u0117s \u016bkio plotus, ta\u010diau kartu siekiama i\u0161laikyti \u0161i\u0173 gyv\u016bn\u0173 sukurt\u0105 ekologin\u0119 vert\u0119.<\/p>

Briedis<\/h2>

Alces alces<\/em><\/p>

Briedis yra did\u017eiausias Lietuvos kanopinis \u017ev\u0117ris ir vienas pavojingiausi\u0173 gyv\u016bn\u0173 keliuose. Susid\u016brimai su \u0161iuo gyv\u016bnu da\u017enai sukelia sunkias pasekmes tiek \u017emon\u0117ms, tiek transporto priemon\u0117ms. D\u0117l didelio k\u016bno svorio ir auk\u0161to \u016bgio sm\u016bgis paprastai tenka automobilio priekinio stiklo zonai, tod\u0117l tokios avarijos gali b\u016bti itin pavojingos.<\/p>

Mi\u0161kuose bried\u017eiai gali daryti \u017eal\u0105 jauniems medynams. \u017diem\u0105 jie minta med\u017ei\u0173 \u016bgliais ir \u017eieve, tod\u0117l da\u017eniausiai pa\u017eeid\u017eiami pu\u0161\u0173 ar kit\u0173 jaun\u0173 med\u017ei\u0173 plotai. Tai turi \u012ftakos mi\u0161k\u0173 atsinaujinimui ir ilgalaikei mi\u0161k\u0173 \u016bkininkyst\u0117s ekonomikai.<\/p>

\u00a0<\/div><\/ins><\/div>

Tuo pa\u010diu briedis yra svarbi Lietuvos laukin\u0117s gamtos dalis ir vienas \u012fsp\u016bdingiausi\u0173 \u0161alies gyv\u016bn\u0173. Jo populiacijos valdymas siejamas su b\u016btinybe suderinti saugum\u0105 keliuose, mi\u0161k\u0173 apsaug\u0105 ir \u0161ios r\u016b\u0161ies i\u0161saugojim\u0105.<\/p>

Stirna<\/h2>

Capreolus capreolus<\/em><\/p>

Stirna yra gausiausias kanopinis \u017ev\u0117ris Lietuvoje. Nors vieno individo daroma \u017eala paprastai n\u0117ra didel\u0117, b\u016btent stirnos da\u017eniausiai tampa eismo \u012fvyki\u0173 su laukiniais gyv\u016bnais prie\u017eastimi. Statistika rodo, kad didel\u0117 dalis susid\u016brim\u0173 keliuose \u012fvyksta b\u016btent su \u0161iais gyv\u016bnais. Stirnos da\u017enai juda pavieniui arba nedidel\u0117mis bandomis, o i\u0161b\u0117gus vienam gyv\u016bnui \u012f keli\u0105 da\u017enai netrukus pasirodo ir kiti.<\/p>

\u017dem\u0117s \u016bkyje stirnos gali apgrau\u017eti \u017eieminius pas\u0117lius, sodinukus ar jaunus medelius. Tai ypa\u010d pastebima vietov\u0117se, kur populiacijos tankis yra didesnis ir kur gyv\u016bnai da\u017eniau lankosi \u017eem\u0117s \u016bkio plotuose.<\/p>

Ta\u010diau stirnos taip pat yra svarbus maisto \u0161altinis vienam i\u0161 re\u010diausi\u0173 Lietuvos pl\u0117\u0161r\u016bn\u0173. Stirna sudaro didel\u0119 dal\u012f l\u016b\u0161ies raciono. Kadangi l\u016b\u0161is yra saugoma r\u016b\u0161is, stabilios stirn\u0173 populiacijos turi reik\u0161m\u0117s ir \u0161io pl\u0117\u0161r\u016bno i\u0161likimui.<\/p>

Us\u016brinis \u0161uo<\/h2>

Nyctereutes procyonoides<\/em><\/p>

Us\u016brinis \u0161uo yra invazin\u0117 r\u016b\u0161is, paplitusi visoje Lietuvoje. \u0160ie gyv\u016bnai buvo introdukuoti \u012f Europ\u0105 pra\u0117jusio am\u017eiaus viduryje ir per kelis de\u0161imtme\u010dius i\u0161plito didel\u0117je teritorijoje. D\u0117l gero prisitaikymo prie \u012fvairi\u0173 buveini\u0173 j\u0173 populiacija daugelyje region\u0173 yra stabili.<\/p>

Us\u016briniai \u0161unys daro \u012ftak\u0105 vietin\u0117ms ekosistemoms. Jie naikina ant \u017eem\u0117s perin\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 lizdus, minta kiau\u0161iniais ir jaunikliais, taip pat konkuruoja su vietiniais pl\u0117\u0161r\u016bnais d\u0117l maisto. D\u0117l to j\u0173 gausa gali tur\u0117ti neigiam\u0105 poveik\u012f kai kurioms vietin\u0117ms r\u016b\u0161ims.<\/p>

Be to, \u0161i r\u016b\u0161is gali b\u016bti \u012fvairi\u0173 lig\u0173 platintoja. Us\u016briniai \u0161unys gali perne\u0161ti pasiutlig\u0119, taip pat kitus parazitus ir infekcijas. Tod\u0117l j\u0173 populiacijos kontrol\u0117 laikoma svarbia tiek biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s apsaugos, tiek visuomen\u0117s sveikatos po\u017ei\u016briu.<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t<\/section>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0161altinis- https:\/\/www.medzioklezurnalas.lt\/ \u0160ernas (Sus scrofa) \u0160ernas yra viena labiausiai \u017eem\u0117s \u016bkiui \u012ftak\u0105 daran\u010di\u0173 laukini\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 Lietuvoje. Pirmiausia tai susij\u0119 su afrikinio kiauli\u0173 maro gr\u0117sme. Laukin\u0117 \u0161ern\u0173 populiacija laikoma \u0161io viruso rezervuaru, tod\u0117l kiekvienas ligos protr\u016bkis kiaulininkyst\u0117s \u016bkyje sukelia rimtas ekonomines pasekmes. Tokiais atvejais \u016bkiuose tenka sunaikinti gyvulius, \u012fvedami prekybos ribojimai, o biosaugos priemon\u0117s reikalauja papildom\u0173 … <\/p>\n

Continue reading “TOP laukiniai gyv\u016bnai Lietuvoje, turintys did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 \u017emogaus \u016bkinei veiklai ir saugumui”<\/span><\/a><\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":811,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5315"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcomments&post=5315"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5315\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":5319,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/posts\/5315\/revisions\/5319"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=\/wp\/v2\/media\/811"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fmedia&parent=5315"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Fcategories&post=5315"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.suduvos-medziotojai.lt\/index.php?rest_route=%2Fwp%2Fv2%2Ftags&post=5315"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}