Šlavanta
Medžiotojų klubas „Šlavanta“
Registracijos vieta: Gudelių km., Gudelių sen., LT-69009, Marijampolės sav.
Medžioklės plotų vieta:
Šiaurėje.
Riba prasideda kelio link Paužiškių ir kelio Marijampolė-Prienai sankryžoje. Tęsiasi į rytus keliu Marijampolė- Prienai iki Prienų savivaldybės ribos. Ribojasi su M/K „Amalva“
Rytuose.
Toliau eina Prienų savivaldybės riba iki N.Ūtos girininkijos 1 kvartalo pietvakariniame kampe esančio lauko keliuko. Šiuo keliuku ~ 390 m. į pietu. Toliau riba sukasi pietvakarių kryptimi ir tiesia linija per laukus tęsiasi iki kelio Gudeliai- Rudėnai. Toliau Gudelių gyvenvietės rytiniu pakraščiu iki kelio Gudeliai- Daugirdai. Šiuo keliu pietryčių kryptimi ~ 2 km. Iki sankryžos su keliu vedančiu link Makrickų. Šiuo keliu iki tilto per Rudės upelį. Toliau keliuku iki Balbieriškio miško. Toliau kvartaline tarp 391 ir 394 iki 59 Balbieriškio girininkijos kvartalo. Ribojasi su M/K „Tauras“.
Pietuose.
Riba tęsiasi Marijampolės ir Alytaus savivaldybių riba, einančia nuo Sruogos miško pro Dingiškių kaimo šiaurinę pusę iki beržynėlio Pušinių kaime. Toliau Marijampolės ir Alytaus savivaldybių riba nuo beržynėlio Pušinių kaime šiaurinės pusės link kelio Igliauka- Simnas pro V.Bekampio sodybos pietinę pusę iki kanalo. Šiuo kanalu šiaurės kryptimi iki Žuvinto rezervato apsauginio kanalo. Toliau kanalu iki susikirtimo su Užniešiaus upelio grioviu. Žuvinto rezervato apsauginiu kanalu vakarų kryptimi iki kanalo ties Amalviškiais.
Vakaruose.
Žuvinto rezervato apsauginiu kanalu vakarų kryptimi iki kanalo ties Amalviškiais, toliau į šiaurę, kerta kelią Daukšiai- Šventragis ir tęsiasi iki Šlavantos upelio. Toliau Šlavantos upeliu iki Amalvos draustinio apsauginio kanalo. Šiuo kanalu į šiaurę iki vandens lygio reguliavimo siurblinės. Toliau keliu nuo vandens lygio reguliavimo siurblinės šiaurės kryptimi per Tupikų kaimą iki susikirtimo su keliu Marijampolė- Prienai. Ribojasi su M/K „Amalva“.
Medžioklės vieneto plotas: medžioklės plotų vieneto „Šlavanta“ bendras plotas yra 6165 ha., t. sk. 399,5 miškai ha., laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) 5366 ha., vandens telkiniai 54,2 ha.
Vadovas: Klubo pirmininkas Vytautas Lopeta
Kontaktinis telefonas: 8 65030179
El. paštas: mk.slavanta@gmail.com
Apie klubą
Medžiotojų klubas ,,Šlavanta” susikūrė 1993 m. gruodžio mėn. 28 d. „atskilus“ 4 medžiotojams (šiuo metu klubo nariais likę steigėjai- Vytautas Lopeta ir klubo garbės narys Antanas Brazinskas) nuo tuometinio „Amalvos“ medžiotojų būrelio. Klubas yra vienas iš Sūduvos medžiotojų sąjungos narių ir aktyviai dalyvauja jos veikloje.
Klubo aukščiausias valdymo organas yra visuotinis klubo narių susirinkimas, kuris šaukiamas esant reikalui, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Tarp visuotinių klubo narių susirinkimų klubo reikalus tvarko ir jo darbą organizuoja klubo valdyba, kuri renkama trijų metų laikotarpiui. Klubo valdybai bei kitam einamajam darbui vadovauja klubo pirmininkas, o jam nesant – jo pavaduotojas, kuriuos konkrečiai šioms pareigoms renka visuotinis klubo narių susirinkimas ir kurie įeina į klubo valdybą. Klubui nuo jo įkūrimo (su vienos kadencijos pertrauka, kuomet klubui vadovavo Ramūnas Žiūrys) vadovauja Vytautas Lopeta. Klubo valdyba yra išrinkta iš 9 asmenų:
Klubo pirmininkas – Vytautas Lopeta;
Pirmininko pavaduotojas – Rolandas Raibikis,
Klubo iždininkas Benediktas Šalna,
Valdybos nariai – Vytautas Lopeta, Rolandas Raibikis, Benediktas Šalna, Ramūnas Žiūrys, Darius Kemeraitis, Marius Latvaitis, Alvydas Stagniūnas, Alius Klimas ir Albinas Kisielius.
Tokios sudėties klubo valdyba išrinkta 2019 m. kovo mėn. 15 d. visuotiniame klubo medžiotojų susirinkime.
Klubo kontrolės komisija – renkama trims metams iš trijų asmenų
Įstojimo į klubą mokestis 500 Eur, metinis nario mokestis – 100 Eur Iš medžiotojų – svečių imamas klubo veiklos palaikymo/paramos mokestis: už dalyvavimą visose medžioklėse – 15 Eur.
Klube medžiotojų skaičius palaipsniui didėjo ir šiuo metu yra pasiekęs maksimalią 50 narių ribą.
2009 m. klubo medžioklės vienete buvo patvirtintas medžioklėtvarkos projektas. Klubas turi įsirengęs medžioklės namelį, kuriame vyksta įvairios jau tradicinėmis tapusios sezono uždarymo ar atidarymo šventės, senųjų metų palydos, kartais ir su medžiotojų šeimomis. Klubas turi tradiciją gausesnių kolektyvinių medžioklių metu gaminti bendrus medžiotojiškus pietus- „guliašzupę“ („šiurpa“), plovą arba kt. Tradiciškai po kiekvienos kolektyvinės medžioklės apdovanojamas taikliausias šaulys, pagerbiami sumedžioti žvėrys, paguodžiami „mazylos“. Įvairių švenčių metu klubas naudoja ir savo vėliavą.
Medžioklėse ieškant sužeistų žvėrių ar paukščių klubo nariai naudoja ir keturkojus pagalbininkus. Klubo medžioklėse dalyvauja kurtsharas, labradoro retriveris, keletas laikų ir jagterjerų.
Ypatingai sėkmingų arba išskirtinai įsimintinų medžioklių klubo istorijoje nebuvo, tačiau klubo nariai turi sumedžioję ir nemenkų šernų, ir stirninų gražiais ragais, ne toks retas laimikis ir vilkas.
Klubas pastaraisiais metais daugiausia organizuoja medžiokles tykojant ir palaipsniui mažina kanopinių žvėrių medžiokles varant. Tačiau vis svarbesnį dėmesį skiria plėšrūnų medžioklėms, todėl kiekvienais metais organizuojamos kolektyvinės plėšrūnų medžioklės laukuose ir krūmynuose, yra entuziastų kurie juos labai sėkmingai medžioja ir individualiai. Nemenkas dėmesys skiriamas žvėrių papildomam šėrimui; įrenginėjami pašariniai laukeliai ir stacionarios šėryklos. Kasmet klubas papildomam žvėrių šėrimui sunaudoja apie 20 tonų cukrinių runkelių atliekų, apie 20 tonų įvairių grūdų atliekų, apie 5 tonas įvairių grūdų, 4-6 rulonai šieno. Dėl pakankamai geros mitybinės bazės ir tausojančio medžioklės plotuose pastebima didėjanti visų žvėrių ir paukščių populiacija, atitinkamai gausėja ir medžiotojų laimikių skaičius.
